„Jei bus patvirtinti faktai (dėl informacijos nutekinimo – DELFI), skelbsime egzamino perlaikymą, nes mokykla negali tapti vieta, kur perkama ir parduodama“, - teigė R.Motuzas.
Ministro teigimu, šiuo metu svarstomos kelios išeitys iš susidariusios situacijos – ne tik visuotinis egzamino perlaikymas, bet ir galimybė metinį atitinkamo dalyko pažymį užskaityti kaip valstybinio egzamino įvertinimą, leidžiant šiuo pažymiu nepatenkintiems moksleiviams perlaikyti egzaminą.
Paklaustas, ar neketina prisiimti asmeninės atsakomybės ir atsistatydinti, R.Motuzas pareiškė kol kas nematantis reikalo tai daryti.
„Pagal mūsų įstatymus už egzamino organizavimą ir turinį nei ministras, nei ministerija negali atsakyti. Egzaminų centrai yra ir turi būti nepriklausomos institucijos. Aš šiandien nežinau pavardžių, ir neturiu žinoti, žmonių, kurie rengia užduotis“, - kalbėjo ministras.
Gegužės 24 dieną lietuvių gimtosios kalbos (testo) valstybinį brandos egzaminą turėjo laikyti 25333 šių metų ir ankstesnių laidų abiturientų. Egzaminas vyko 205 centruose, užduotys buvo supakuotos į 1789 vokus, o šie sudėti į 205 pakuotes.
Nacionalinis egzaminų centras brandos egzamino užduotis į savivaldybių administracijų švietimo padalinius kurjeriniu paštu išsiuntė gegužės 22 dieną, jas savivaldybės gavo egzamino išvakarėse.
„Už gautų egzaminų užduočių pakuočių saugumą atsako savivaldybių administracijų švietimo padalinių specialistai, atsakingi už brandos egzaminus, arba kiti įgalioti valstybės tarnautojai“, - pabrėžė ministras.
Trečiadienį pripažinęs, kad informacija apie lietuvių kalbos brandos egzamino užduotis galėjo „nutekėti“ R.Motuzas ir Nacionalinis egzaminų centras dėl to kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Ketvirtadienį Seimo kontrolierių įstaiga gavo kolektyvinį asmenų skundą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos pareigūnų bei Nacionalinio egzaminų centro pareigūnų darbo.
Pareiškėjai piktinosi, kad minėtų institucijų pareigūnai neužtikrina egzaminų testų apsaugos bei nutekina informaciją. Taip neva atsitiko su lietuvių kalbos egzaminu. Pagal skundą tyrimą pradėjo Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius.
Moksleivių teigimu, nukopijuota skyrybos užduotis internete pasirodė likus 8 valandoms iki egzamino pradžios.
Tai, kad dalis jaunuolių turėjo testo užduotis DELFI rašė ne tik įvairiose Lietuvos vietose valstybinį lietuvių kalbos testo egzaminą laikę komentatoriai. Baltupių egzaminų centre šį egzaminą laikęs Vilniaus Jeruzalės vidurinės mokyklos dvyliktokas (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) taip pat patvirtino, kad užduotis turėjo pusė abiturientų.
Pasipiktinę valstybinio lietuvių kalbos testo brandos egzamino užduočių paviešinimu, dvyliktokai pradėjo organizuotis piketui prie Švietimo ir mokslo ministerijos. Internetu platinamuose laiškuose moksleiviai vieni kitus ragino protestuoti prieš „Švietimo ir mokslo ministerijos nekompetentingumą ir korupciją jos viduje, dėl kurios įvyko šis nemalonus daugumai abiturientų incidentas“.
Ketvirtadienio rytą Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius dar nebuvo gavęs abiturientų prašymo piketuoti.
„Pagal Susirinkimo įstatymą, pranešimas apie susirinkimo organizavimą Savivaldybei turi būti įteiktas prieš penkias dienas. Per tris darbo dienas išnagrinėję prašymą, teigiamą arba neigiamą atsakymą susirinkimo organizatoriams privalome pateikti iki piketo likus 48 valandoms“, - DELFI sakė sostinės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas.