„Programos gali apsaugoti nuo pornografijos, bet ne nuo noro žinoti“, – pripažįsta paaugliai ir... neria į internetą.
Noras būti geidžiamiausia
Vienoje Vilniaus mokykloje psichologe dirbanti Edita B. sako, kad paaugliai nejaučia pavojaus, nesuvokia ribų ir nė nepajunta, kai jas peržengia. Iš interneto jie gauna iškraipytą vaizdą – kas tinkama ir kas ne. Ir būtent tai, kas netinkama, juos vilioja labiausiai.
Socialinių tinklų interneto svetainės lūžta nuo nuotraukų. Nors svetainių administratoriai neleidžia rodyti nuogybių, provokuojamų ir fantaziją žadinančių vaizdų pakanka.
Paauglių manymu, yra trys provokuojamomis nuotraukomis atkreipti dėmesį bandančių merginų tipai: vienos nori parodyti, kad savo išvaizda yra pranašesnės už kitas, ir kūną pateikia kaip grožio etaloną, kitos kopijuoja pirmųjų stilių, aprangą ir matytas pozas, trečios jaučiasi nusivylusios ir realiam gyvenime neįvertintos, taigi išryškina ir pateikia, jų manymu, patraukliausias savo kūno dalis.
Kuo didėja noras tapti geidžiamiausia ir sulaukti priešingos lyties dėmesio, tuo mažėja drabužių, geidulingiau praveriamos lūpos ir primerkiamos akys.
Kad vaikinų būtų garbinamos ir populiarios, naudodamos įvairias kompiuterių programas merginos tobulina savo išvaizdą: gražina odą, panaikina spuogelius, pakeičia akių, plaukų spalvą ir netgi pasididina krūtis. Taip nors virtualiai jos, regis, jaučiasi savimi patenkintos.
Malonumų paieškos
Ieškodami atsakymų į rūpimus – kartais gėdingus, kartais baimę keliančius – klausimus, realiame gyvenime žinių pritrūkę paaugliai pasineria į virtualų. Jie dalija vienas kitam patarimus remdamiesi tikra, išgirsta ir išgalvota patirtimi, tačiau tėvų klausti nedrįsta – bijo būti nesuprasti.
Vienuolikmečiai, dvylikamečiai pokalbių svetainėse skundžiasi sulaukiantys iš draugų pašaipų, jei yra nekalti ir nepatyrę. Kad išvengtų pajuokų ir atrodytų „kieti“, paaugliai sumąsto, matyt, jokiose knygose dar neaprašytų savęs patenkinimo būdų ir tam naudoja po ranka pasitaikančius buities daiktus, mobiliuosius telefonus. Trokšdami patenkinti lytinius poreikius, kai kurie netgi ryžtasi išnaudoti savo brolius ir seseris.
„Brolis man kaišiojo rankas, kai miegojau...“ – vienoje pokalbių svetainėje bendraamžiams guodžiasi trylikametė. Ji prisipažįsta bijanti brolio, nes išdrįso apie tai pasakyti mamai ir jis gavo pylos. „Tai gerai ka pasakei, bet kaip daba broliui jausts? Nu tj jis biski iskrypes ir tiek. Kas cia tokio? Pz pz sese tu ir gera... savo broli skundžia“, – nežinia, ar bendraamžių skundike išvadinta mergaitė kitą kartą nenutylės apie namuose prievarta įgyjamą patirtį.
Tai, kad geidžia savo seserų ar vengia likti vienui vieni su vyresniaisiais broliais, prisipažįsta ne vienas. Bet kur žiūri tėvai ir pedagogai?
Kaip vykdomos lytiškumo ugdymo programos?
2007 m. vasarį Lietuvos švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo patvirtinta Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa. Jos tikslas – suteikti jaunimui žinių apie šeimą, išmokyti kurti brandžius tarpasmeninius santykius, puoselėti lytinę sveikatą ir užkirsti kelią ankstyviems lytiniams santykiams bei su jais susijusioms problemoms.
Daugiau nei po metų – 2008 m. gegužę – buvo patvirtintas ir šios programos įgyvendinimo priemonių planas. Jame numatyta tėvams organizuoti mokymus, supažindinti juos, kokia informacija apie šeimą ir lytiškumo ugdymą teikiama jų vaikams mokykloje, tobulinti pedagogų kvalifikaciją, parengti ir išleisti mokiniams ir mokytojams skirtą mokomąją medžiagą.
Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programos įgyvendinimą turi užtikrinti mokyklų vadovai, kontroliuoti – švietimo skyriai. Tačiau, kaip paaiškėjo, net ne visi atsakingi švietimo skyrių darbuotojai žino, kad tokia programa yra patvirtinta.
Pedagogų profesinės raidos centro Socialinės veiklos ir saviraiškos skyriaus vyresnioji metodininkė Danutė Jakučiūnienė įsitikinusi, kad kvalifikacijos kėlimo seminaruose informacijos apie lytiškumo ugdymą mokytojai gauna pakankamai. Yra parengtos specialios metodinės rekomendacijos – tereikia noro pasinaudoti.
Anot D. Jakučiūnienės, mokiniams perteikiamos žinios turi atitikti jų brandos lygį, tačiau ne kiekvienas mokytojas geba apie tai kalbėti. Be to, ir mokytojams ne viskas leistina – pavyzdžiui, su kontracepcija supažindinti gali tik gydytojas.
Deja, praeitų metų pabaigoje Vilniaus pedagoginio universiteto Sporto ir sveikatos fakulteto atlikto tyrimo rezultatai liūdina – mokytojai silpnai pasirengę lytiškumo ugdymui. Tačiau jie teisinasi ir taip nespėjantys per pamokas visko išdėstyti, o per klasės valandėles turintys spręsti kitus klausimus.
Kam kalbėti, jei galima patylėti
Šeimos, lytiškumo ir bendravimo temos turėtų būti aptariamos per biologijos, kūno kultūros, tikybos arba etikos pamokas – atskirų pamokų tam neskiriama. Tačiau paklaustos, ar ką nors sužinojo, skirtingose mokyklose besimokančios mergaitės purto galvas. Viena, ką jos prisimena, – atvažiavo gydytoja, padalijo higieninių įklotų ir paaiškino, kaip elgtis prasidėjus menstruacijoms. Su berniukais lytiškumo temomis taip pat vengiama kalbėti.
Užuot judinę nepatogių klausimų širšyną ir rizikavę atrodyti juokingi ar nešiuolaikiški, ypač vyresnės kartos mokytojai mieliau linkę patylėti. Vaikai turi tėvus – esą tegu jie ir atskleidžia atžaloms visas gyvenimo paslaptis. Tėvai tikriausiai to paties tikisi iš mokytojų – juk vaikai didžiąją laiko dalį praleidžia mokykloje.
Suaugusieji prisipažįsta nedrįstantys pradėti pokalbio apie masturbaciją, lytinius santykius ir laukiantys, kol vaikai patys to paklaus. Be to, jiems vaikai atrodo tokie apsišvietę, kad ką nors naujo ir įdomaus vargu ar galėtų pasakyti.
Kol suaugusieji kaupia drąsą
Ką patartumėte penkiolikmečiui, mokyklos tualete užtikusiam lytinius organus besimatuojančius ar besimylinčius klasės draugus? Kol pagalvosite ir pasirengsite tinkamai atsakyti, jūsų atsakymo nebereikės. Bendraamžiai pataria nelaukę ir nesusimąstę – reikalauti pinigų, o jeigu nesumokės – paskųsti tėvams ir mokytojams.
O kol tėvai ir mokytojai kaupia drąsą kalbėti, interneto tyruose klaidžioja šimtai, tūkstančiai neatsakytų paauglių klausimų, prašymų padėti ir patarti:
„Kai prasideda menesines tai tju dar gali zaisti su lelem ir buti vaikas ar ne?
Ar galima 14 metu (beveik 15) drasiai uzsiiminet sexu? Ar nebus mutaciju ar dar ko nors?
Ziauwriai nuoriu krutu kaip juos paspartinti kad greiciau auktu?
Ar normalu 16 metu merginai tureti aktyvu litini gyvenima?
Ar tiesa, kad nuo masturbacijos ant ranku ima augti plaukai? Bijau mautis prezervatyva. Ar skaudes?
Kaip 14-meciui nusipirkti prezervatyvu?
Jaigu bijau masturbuotis ar as normali? man 13 m.“
(Kalba netaisyta.)