Lietuvių kalbos interpretacijos egzamino temos abiturientų nenuvylė

Po maždaug pusantros valandos iš lietuvių kalbos interpretacijos brandos egzamino išėję pirmieji dvyliktokai DELFI teigė, jog šiemet užduočių rengėjų parinkti autoriai ir temos jų neišgąsdino. Mokyklinį egzaminą pasirinkę 40 tūkst. kandidatų galėjo rašyti apie J.Biliūno ir V.M.Putino kūrybą, rinktis temas „Gailestingumas lietuvių literatūroje“, „Moterų paveikslai lietuvių literatūroje“, „Asmeninės laimės ir pareigos konfliktas lietuvių literatūroje“.

Tekstai interpretacijai – Maironio eilėraštis „Ko siekiu ir alkstu“, V.Krėvės „Skirgailos“ ištrauka ir ištrauka iš R.Granausko kūrinio „Kai šlama ąžuolai“.

Valstybinį egzaminą pasirinkusiems 1300 kandidatų interpretacijai buvo galima rinktis ištraukas iš Kristijono Donelaičio „Metų“, Balio Sruogos „Dievų miško“ ir Nijolės Miliauskaitės eilėraščio.

DELFI primena, jog antradienį dviejų dalių valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikė visi abiturientai, nes jis – privalomas.

„Tikslus kandidatų skaičius bus aiškus tuomet, kai mokyklos Egzaminų centrui atsiųs visus protokolus“, - DELFI sakė Nacionalinio egzaminų centro atstovė spaudai Aušrinė Lisauskienė.

Rytoj, gegužės 23 dieną, lietuvių gimtosios kalbos testą laikys panašus skaičius kandidatų. Testas orientuotas į žinių patikrą ir gebėjimą praktiškai taikyti lietuvių kalbos kultūros, rašybos bei skyrybos žinias, teksto suvokimu, kuris yra testo dalis, tikrinamas mokinių gebėjimas glaustai, tiksliai, argumentuotai atsakyti į klausimus, loginis bei kritinis mąstymas, konteksto išmanymas.

Nuo 2008 metų vietoje dabar organizuojamų testo ir teksto interpretacijos egzaminų abiturientai laikys vieną lietuvių gimtosios kalbos brandos egzaminą. Jį sudarys teksto rašymo ir teksto suvokimo dalys.

Naujovę išbandysiantiems dvyliktokams rūpi, ar egzaminas nebus sunkesnis. Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Audronės Razmantienės nuomone, sunkiau nebus jau vien dėl to, kad vietoje dviejų mokiniai laikys tik vieną egzaminą.

„Kita priežastis – rašymo užduotį mokiniai galės rinktis pagal polinkius: linkę į racionalų, loginį mąstymą, ko gero, dažniau rinksis samprotaujamojo pobūdžio rašinius, o daugiau kūrybinių polinkių – teksto interpretaciją“, - prognozavo Švietimo ir mokslo ministerijos specialistė.