aA
Dar šią savaitę pasklido naujiena, kad NATO Lietuvoje numušė NSO. Šią istoriją galime šaržuoti, tačiau tai nepakeičia fakto, kad Lietuvos viešąją erdvę temdo „trolių“ armijos kuriamos netikros naujienos, kurios ne visada būna tokios nekaltos. Anot specialistų, „troliams“ itin padeda socialiniai tinklai ir jų vaidmuo gali tapti grėsme demokratijai.
© DELFI / Karolina Pansevič

Šeštadienį vystančiame diskusijų festivalyje „Būtent!“ žurnalistas Edmundas Jakilaitis, DELFI vyriausia redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, „Vikimedija“ ir „Demaskuok“ iniciatyvos vadovas Viktoras Daukšas, LRT departamento vadovas Ričardas Baltaduonis bei Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala diskutavo tema „Kova su „fake news“: ar turime įrankių?“.

Įstrigę savo informacijos sraute

Kaip pasakoja L. Kojala, prieš keletą metų buvo atliktas visuomenės nuomonės tyrimas. Rezultatai parodė, kad egzistuoja paraleninės visuomenės, pagal tai, kokioje informacinėje erdvėje jos gyvena.

„Dar didesnė tragedija tai, kad tas tyrimas buvo atliktas 2015 metais ir mes neturėjome į ką referuoti, žiūrėdami, kokios yra dešimtmečio tendencijos, nes tokių tyrimų nebuvo daroma. Tarsi žinojome, kad vyksta informacinis karas. Dar iki Ukrainos įvykių, tai buvo problema, apie kurią kalbėjome, bet nematėme, kaip visuomenė į tai reaguoja, kaip yra paveikiamos atskiros socialinės grupės, koks tų žmonių išsilavinimas“, – sakė jis.

Linas Kojala
Linas Kojala
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

Kaip pastebėjo politologas, nebūtinai aukštą išsilavinimą turintis žmogus sugebės atpažinti dezinformaciją. Taip pat, sakė jis, egzistuoja visuomenių grupės, kurių niekaip nepasieks žinia apie dezinformacijos demaskavimą.

„Didžioji problema, kurią pamatėme, kad yra dalis žmonių, kurie naudojasi vienu, geriausiu atveju dvejais šaltiniais, kurie kalba tą patį. Jie neturi jokio atsivėrimo kitokiai informacijai ir natūralu, kad vėliau kartoja tas klišes“, – teigė L. Kojala.

Socialinių tinklų burbulai – grėsme demokratijai

Kovoje su dezinformacija yra itin svarbi kritiškai mąstanti visuomenė. Anot L. Kojalos, tai pasiekti gali padėti švietimas.

„Tai yra ilgalaikis kelias, kuris duos rezultatą. Bet, manau, kad yra ir kita pusė: socialiniai tinklai. Jie neretai užkerta kelią į kitokią informaciją“, – pastebėjo jis.

Žmonės, pasak politologo, gyvena savo socialiniuose burbuluose, kuriuose mato tik jiems patinkančią, panašią informaciją.

Naujienų skaitymas socialiniuose tinkluose gali tapti grėsme demokratijai: metas išlįsti iš savo burbulo
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

„Atsiduri tokiame pasaulyje, kuriame susitikęs kitą amerikietį, jeigu tai yra Amerika, nelabai rasi bendros kalbos, nes dingsta viešosios erdvės sąvoka. Jos nebėra. Kiekvienas iš mūsų gyvename savo viešojoje erdvėje, turime savo šaltinius ir manome, kad jie sako tiesą.

Ir Amerikoje tai yra pasiekę tokį mastą, kad, manau, kalbame apie tam tikrą epidemiją ir tam tikrą grėsmę demokratijai. Demokratija remiasi tam tikra bendra erdve, kurioje vyksta diskusija ir visi supranta tas kelias temas, apie kurias vyksta diskusija, ir gauna tam tikrą faktologinę informaciją, kad galėtų pasirinkti, kurią pusę palaiko“, – pastebėjo jis.

Svarbu nuomonių įvairė

Anot R. Lukaitytės-Vnarauskiėnės, tradicinė žiniasklaida turi imtis lyderystės kovoje su dezinformacija ir atsikovoti savo poziciją kaip patikimas informacijos šaltinis bei viešojo diskurso vieta.

Kalbėdama apie DELFI kaip viešosios diskusijos vietą, vyriausioji redaktorė pabrėžė, kad portale galima rasti įvairiausių nuomonių.

Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

„Kai atsidarai portalą ir 3 iš 10 publikuojamų nuomonių tau nepatinka. „Facebook“ to nematai, tau visi pritaria, o atsidarai DELFI ir matai, kad peikia taip besielgiančius žmones. Tau nemalonu, nes tu nenorėtum to girdėti, bet tai tave verčia mąstyti. Todėl žiniasklaidoje svarbu turėti kuo įvairesnių nuomonių, kad žmonės išgirstų vieni kitų argumentus, negyventų savo keistame socialiniame burbule. Kitaip ne tik negalėsime diskutuoti, bet žmonės net nežinos, kas vyksta. Negali būti, kad jei kažkas įvyko, tu to nematai, nes nesidomi tuo“, – tvirtino ji.

Kojala pabrėžė, kad dezinformacijos karo kaštai nėra tokie dideli nei galėtume pamanyti: užtenka tik nutaikyti vieną „Facebook“ reklaminę kompaniją į tikslingai pasirinktą žmonių grupę.

Įvardijo informacinio karo taikinius

Pasiteiravus, kokios temos dažniausiai tampa „trolių“ taikiniu, L. Kojala sako, kad yra senai besikartojančios tendencijos. „Taikiniais tampa istorinės temos, kurios yra susijusios su mūsų valstybingumo atkūrimu.“, – sakė jis ir kaip pavyzdį pateikė partizanų temą.

Kitu taikiniu, pastebėjo politologas, tampa atskiros visuomenės grupės, nes socialiniuose tinkluose galima tikslingai kreipti informaciją į visuomenės grupes pagal jų skiriamuosius bruožus.

Kaip vieną iš galimų taikinių, R. Baltaduonis įvardijo mūsų smegenis. „Jeigu jau yra pasėta abejonė, tai jau yra pasiektas tikslas“, – sakė jis.

Ričardas Baltaduonis
Ričardas Baltaduonis
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

Tačiau V. Daukšas perspėjo, kad etikečių klijavimas, kad tam tikros temos yra dezinformacijos taikiniai, yra pavojingas. „Jei užfiksuojame, kad yra tam tikros temos, tai nebematome visų kitų. O dezinformacija yra toks dalykas, kad visada atsiras nauji kampai, naratyvai, kuriais bus siekiama pasinaudoti“, – pasakojo jis.

Trampo įtaka

E. Jakilaitis pasakojo, kad portalai, kuriuose galima rasti dezinformacijos yra nuolat stebimi ir gali keisti puolimo taktiką. „Priešiški portalai gali imtis visiškai priešingų veiksmų. Prisiminiau pastarųjų dienų įvykį apie vieną iš pasiskelbusių kandidatų prezidento rinkimuose. Jį viena tokia Šaraškino kontora, Lietuvoje itin kritiškai vertinamas portalas, įvertino pozityviai. Tai tapo negatyvia informacija apie tą kandidatą Lietuvoje“, – pastebėjo E. Jakilaitis.

Reaguodama į tokį komentarą, R. Lukaitytė-Vnarauskienė atsakė, kad būtent todėl ir yra itin svarbi tradicinės žiniasklaida, kuri pateikia abiejų pusių, dažnai ir eksperto, nuomones.

Edmundas Jakilaitis
Edmundas Jakilaitis
© DELFI / Jorigis Jasiūnas

Taip pat diskusijos metu E. Jakilaitis pastebėjo, kad kalbėdami apie propagandą ir informacinį karą, naudojame „fake news“ (netikros naujienos – DELFI) terminą, kurį taip pat vartoja JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kai jam nepatinka apie jį pateikiama informacija žiniasklaidos priemonėse.

„Manau, kad „fake news“ lipdymas tradicinėms žiniasklaidos platformoms menkina galimybes kovoti su dezinformacija. Būtent tradicinė žiniasklaida turi atsakomybę, tiek formalią, tiek moralinę, tiek tradicinę, pateikti informaciją, kuri yra patikrinama ir jie tikrai tam deda didelį darbą. Jeigu nuvažiuotumėte į „Washington post“ ar DELFI, pamatytumėte, kiek žmonių dirba, kad prieš publikavimą faktai būtų patikrinti“, – apie „fake news“ termino vartojimą kalbant apie tradicinę žiniasklaidą klabėjo L. Kojala.

Anot jo, taip yra atveriamos durys šaltiniams, kurie sau nekelia tokių standartų ir tik siekia politinių tikslų.

Diskusijos metu buvo užsiminta ir Lietuvos žiniasklaidos bendrai sukurtą įrankį kovai prieš „Fake news“. Įrankis oficialiai bus pristatytas rugsėjo 13 d.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Surinktuose dienoraščiuose – tikrasis Leningrado blokados siaubas: žmonės patys savęs neatpažino (207)

Daugybės iki tol niekur neskelbtų dienoraščių radinys tapo išskirtiniu šaltiniu, pateikusiu...

Kaunietės rankos kuria stebuklus: mane pamačiusios klientų žmonos neleido kirptis (89)

31-erių Karolina Ūzaitė – išskirtinė asmenybė, ryški ne tik savo išvaizda, bet ir vidumi....

Orai: šalčio banga jau čia pat (7)

Sekmadienio naktį lietaus debesys dar užsiliks pietrytinėje šalies pusėje. Dieną jie iš mūsų...

Memfis neatsidžiaugia mainais: „Dievo siųstas“ Valančiūnas vėl buvo palaima po krepšiais (7)

Antrą naktį iš eilės žaidę Memfio „Grizzlies“ (29/44) krepšininkai pritrūko kvapo ir...

Šiurpo net visko matę britų pareigūnai: lietuvis kambarioką uždaužė lyg žaisdamas (55)

Prieš aštuonerius metus už grotų Jungtinėje Karalystėje , Visbiče, pasiųstas lietuvis...

Papasakojo apie paskutines netikėtai mirusios atlikėjos Julijos Načialovos dienas: sekė mistiniai sutapimai (4)

Netikėta Julijos Načalovos mirtis paskatino begalę mistika apipintų teorijų. Garsus Rusijos...

Ir mažas būrys gali smogti skaudžiai: drąsūs ir nutrūktgalviški reidai, pakeitę II pasaulinio karo eigą (171)

Antrojo pasaulinio karo metais virė didžiuliai mūšiai, kurie trukdavo ne vieną mėnesį ir...

Motiejūnas pasirašė sutartį su „Spurs“ ir grįžta į NBA (149)

Šią savaitę savo pasirodymą Kinijoje baigęs 28-erių metų puolėjas Donatas Motiejūnas sezono...

Gražiausiame pasaulyje restorane valgęs lietuvis rekomenduoja nepagailėti 70 eurų keptai vištai (245)

Pusiau rožinis, pusiau auksinis – toks yra gražiausias ir stilingiausias pasaulyje restoranas...

Jankauskaitės albumo pristatyme Kaune – nesuvaidinti jausmai, daina Vytautui Šapranauskui ir dėl atlikėjos konkuruojantys vyrai (86)

Šeštadienio vakarą „Žalgirio“ arenoje vyko aktorės, dainininkės ir laidų vedėjos Ingos...