aA
Pralaimėjimas kare prieš Azerbaidžaną dėl Kalnų Karabacho jau pernai šokiravo ir prislėgė Armėniją. Bet kaltųjų paieška galiausiai baigėsi netikėta krize, kurią sukėlė Nikolas Pašinianas. Po kritiškų šalies premjero žodžių apie rusišką ginkluotę ne tik Armėnijoje kilo tikra sumaištis, konfliktas tarp politinės ir karinės vadovybės. Ne mažiau jautri bei pikta buvo ir Rusijos reakcija.
Iskander
Iskander
© vikipedija nuotr.

Pernai rudenį atsinaujinęs kelių dešimtmečių senumo konfliktas su Azerbaidžanu Kalnų Karabache buvo kruvinas ir nesėkmingas Armėnijai. Per kiek daugiau nei mėnesį jos remiamas ir faktiškai kontroliuojamas separatistinis kalnų Karabachas bei armėnų pajėgos buvo sutriuškinti.

Ir nors abi pusės patyrė milžiniškus nuostolius – azerai neteko per 2,8 tūkst, o armėnai – mažiausiai 4 tūkst. karių, būtent Armėnijai nuostoliai buvo akivaizdesni ir skaudesni. Vaizdai iš Azerbaidžano bepiločių orlaivių, kuriais užfiksuota daužoma Armėnijos karinė galia bei keliose vietose pralaužtas frontas Jerevaną iš pradžių vertė imtis desperatiškų priemonių, o galiausiai prašyti paliaubų, kurioms tarpininkavo tradicine Armėnijos sąjungininke laikoma Rusija.

Armėnija faktiškai neteko ne tik tūkstančių karių, šimtų vienetų technikos bei paties Kalnų Karabacho – teritorijos su gyventojais, tūkstančiai kurių pasitraukė, bet ir patyrė pažeminimą, po kurio imta ieškoti atpirkimo ožių. Kas kaltas – prieš metus per protestus į valdžią patekęs premjeras N. Pašinianas, valdantieji politikai ar karinė vadovybė?

Protestai Armėnijoje
Protestai Armėnijoje
© Itar-Tass / Scanpix

Ir nors kiekvienas armėnas, regis, turi savo atskirąją nuomonę, galiausiai naują krizę įaudrino pats N. Pašinianas, interviu valstybiniam portalui portalui „1in.am“ atsikirtęs į buvusio premjero Seržo Sargsiano išsakytą kritiką, esą jis jau ketvirtą karo dieną būtų panaudojęs mažojo nuotolio balistinių raketų kompleksą „Iskander“.

„Tegul (S. Sargsianas) iš pradžių paklausia, kodėl „Iskander“ raketa nesprogo? Arba kodėl sprogo, pavyzdžiui, 10 proc.“ – piktinosi N. Pašinianas. Toks jo nepalankus atsiliepimas apie rusiškos gamybos raketas sukėlė įvairiausių interpretacijų: nuo pašaipių interpretacijų apie niekam tikusią rusišką ginkluotę iki tulžingos rusų kariškių, ekspertų, o ir pačių armėnų karininkų reakcijos. Bet kaip ir kodėl pašaipos bei pykčiai privedė prie kalbų apie perversmą Armėnijoje?

Premjero žodžiai sukėlė audrą

Iš pirmo žvilgsnio vien pralaimėjimas bei noras rasti atpirkimo ožius dėl nesėkmės kare savo istoriniams priešininkams yra pakankama priežastis vidiniam konfliktui, o komentarai dėl „Iskander“ – tik dingstis.

Armėnijos karinė ir politinė vadovybė priiminėjo sprendimus karo metu – kariškiai vadovavo armėnų karinių pajėgų veiksmams, o pats N. Pašinianas buvo informuojamas apie prastėjančią padėtį fronte ir galiausiai, remdamasis tų pačių armėnų generolų išvadomis apie artėjančią karinę katastrofą, priėmė sprendimą siekti paliaubų.

Ir nors nutraukti kovos veiksmus siekė ir Armėnijos sąjungininkė, taikdarės vaidmenį suvaidinusi (o iš tikrųjų abi puses apginklavusi) Rusija, didelė dalis armėnų tokį žingsnį priėmė kaip pažeminimą ir išdavystę – N. Pašiniano atsistatydinimo reikalavo ir tebereikalauja opozicija, o jo kritikai jau buvo nusiaubę Armėnijos parlamentą.

Kas taip įsiutino Rusiją: vienas Armėnijos premjero sakinys privedė prie perversmo slenksčio
© Reuters / Scanpix

Bent jau kol kas N. Pašinianas išlaikė valdžią. Bet interviu ir ypač žodžiai apie „Iskander“ visa tai gali pakeisti. Viena vertus kariškių ir netgi rusų ekspertų pasipiktinimą suprasti nesunku. Nuostabą interviu metu reiškė netgi žurnalistas, kai N. Pašinianas neaiškiai kalbėjo apie tariamai nesprogusius ar 10 proc. sprogusius „Iskander“.

„Nežinau… 80-ųjų technika“, – į žurnalisto klausimą „argi taip būna?“ atsakė Armėnijos premjeras. Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje po šių žodžių buvo mobilizuotas visas propagandiniais pareiškimais pagarsėjusių ir rusišką techniką bei ginkluotę, kaip „geriausią, analogų pasaulyje neturinčią“ ginančių „ekspertų“ desantas.

„Tai melagingi duomenys, iš principo to negali būti“, – stebėjosi žurnalo „Tėvynės arsenalas“ redaktorius Viktoras Murachovskis.

„N. Pašiniano tezės neatlaiko kritikos“, – ilgame, tačiau nors kartą argumentuotame komentare „Gazeta.ru“ dėstė liūdnai pagarsėjęs Rusijos karinis apžvalgininkas Michailas Chodarionokas.

Jis pažymėjo, kad „Iskander“ panaudojimas priklauso nuo daugybės veiksnių: kur, kada ir prieš ką buvo naudojamos šios raketos, kokio tipo (yra kelių rūšių), koks buvo įgulų paruošimas ir techninė pačių sistemų būklė, kaip vykdyta jų priežiūra.

„O tokių dalykų, kaip sprogo tik „10 proc“ iš viso negali būti: jei prieš paleidimą buvo nuimti visi saugikliai, tai skeveldrinė-sprogstamoji dalis pataikiusi į taikinį suveikia“, – tikino M. Chodarionokas.

„Iskanderai“ – ypač moderni ginkluotė, antrino MilitaryRussia.ru redaktorius Dmitrijus Kornevas ir buvo teisus bent jau šiuo aspektu – „Iskander“ tikrai nėra „80-ųjų technika“, kaip tikino N. Pašinianas, neturintis išmanymo karinėje srityje. Rusija pirmuosius kompleksus „Iskander“ gavo 2006-siais, o Armėnija – 2016-siais.

Kas taip įsiutino Rusiją: vienas Armėnijos premjero sakinys privedė prie perversmo slenksčio
© TASS/ Scanpix

Galiausiai piktų komentarų N. Pašinianui, kuriam, esą, kaip blogam šokėjui ir „kiaušiniai trukdo“ pažėrė ir Rusijos Valstybės dūmos depuatai. O tada įsikišo ir patys armėnų kariškiai: Vyriausiojo štabo viršininko pirmojo pavaduotojo generolo Tirano Chačatriano nervai neišlaikė ir jis sukritikavo N. Pašiniano pasisakymą.

Viena yra, kai komentuoja Rusijos apžvalgininkai ar parlamentarai, bet visai kas kita, kad kritiką žeria tau bent jau teoriškai pavaldūs kariškiai. T. Chačatrianas buvo nedelsiant atleistas iš pareigų, bet tai tik pagilino krizę, mat 25 Armėnijos kariuomenės pulkininkai ir 5 aukščiausi generolai stojo į T. Chačatriano pusę.

„Armėnijos ginkluotųjų pajėgų Vyriausiasis štabas reiškia ryžtingą protestą dėl Vyriausiojo štabo viršininko pirmojo pavaduotojo Tirano Chačatriano atleidimo iš pareigų dėl trumparegiškų ir nepagrįstų priežasčių, įvykdyto neatsižvelgiant į Armėnijos nacionalinius ir valstybinius interesus, vadovaujantis tik asmeniniais ir ambicingais jausmais. Šis sprendimas, priimtas valstybėje susiklosčius sudėtingoms sąlygomis, yra antivalstybinis ir neatsakingas“, – rašoma išplatintame pareiškime. Jame pažymima, kad Armėnijos ministras pirmininkas ir vyriausybė „nebegali priimti adekvačių sprendimų esant krizinei ir armėnų tautos ateičiai labai svarbiai padėčiai“.

„Armėnijos ginkluotosios pajėgos labai ilgai kentė valdžios „atakas“, kuriomis siekta diskredituoti ginkluotąsias pajėgas. Tačiau viskam yra ribos. Susiklosčius esamoms sąlygoms Armėnijos ginkluotosios pajėgos reikalauja ministro pirmininko ir vyriausybės atsistatydinimo ir tuo pat metu įspėja vengti jėgos panaudojimo prieš tautą, kurios sūnūs krito gindami tėvynę“, – rašoma pareiškime. Po tokio akibrokšto konfliktas persikėlė į gatvę, kur savo šalininkus išvedė ir pats N. Pašinianas, apkaltinęs kariškius perversmo organizavimo ir opozicija.

Nenorėjo dar vieno skandalo, bet apsijuokė

Vis dėlto simboliškai intriguojanti ir ypač jautri buvo Rusijos reakcija. Po N. Pašiniano Jerevano gatvėse pasirodžius protestuotojams iš opozicijos, danguje lyg ženklas pasirodė naikintuvas Mig-29. Tai buvo iš netoli sostinės esančio Erebunio oro uosto, kuris faktiškai yra Rusijos karinė bazė. Būtent čia dislokuoti Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvai Mig-29.

Tokio orlaivio pasirodymas buvo iškalbingesnis už vėliau įvykusį Rusijos ir Armėnijos lyderių telefoninį pokalbį. Formaliai pranešta, kad Vladimiras Putinas Rusijos vardu išreiškė „susirūpinimą“ dėl kalbų apie perversmą Armėnijoje – šalis, kuri realiai kurstė konfliktą Kalnų Karabache siekdama įtakos šiame regione ir vaidina taikdarę šį kartą apsiribojo tik tokiais veiksmais, leisdama suprasti, kad N. Pašinianas turėtų pagalvoti, jog Kremliaus reikia visada klausyti, net ir patyrus pralaimėjimą.

Kas taip įsiutino Rusiją: vienas Armėnijos premjero sakinys privedė prie perversmo slenksčio
© Itar-Tass / Scanpix

Kita vertus N. Pašinianas net ir nežinodamas visų specifinių karinių subtilybių vargu ar leptelėjo apie „Iskander“ netyčia. Prieš kelis mėnesius buvęs Armėnijos generalinio štabo viršininkas, generolas Artakas davtianas aiškino, kad dar 2018-siais būta mėginimų pakeisti „Iskander“ užsakymą, siekiant dėl neįvardytų priežasčių įsigyti kitokių raketų. Bet Rusija, kuri ir taip suteikė 200 mln. dolerių kreditą Armėnijai rusiškai ginkluotei įsigyti, atsisakė keisti sąlygas.

Tad svarstymai apie tariamai nekokybiškas arba nesprogusias raketas gali būti ne visai laužti iš piršto, juo labiau, kad Armėnija buvo pirmoji valstybė po Rusijos, gavusi tokias raketas – armėnams tai buvo strateginio atgrasymo ginklas, kuriuo galėjo bauginti azerus. O „Iskander“ nepanaudojimas arba nesėkmingas panaudojimas galėjo priversti N. Pašinianą prabilti apie tikrąsias problemas.

Bet ypatinga buvo tai, kad Rusija ėmėsi netikėtų papildomų žygių, mėginant taisyti pašlijusį „Iskander“ įvaizdį – po pastarųjų metų fiasko su „analogų pasaulyje neturinčiais“ priešlėktuvinės gynybos kompleksais „Pancyr“, kuriuos sėkmingai naikino tiek Izraelio aviacija Sirijoje, tiek Turkijos aviacija Libijoje, po nesėkmingų karinių sandorių su Indija Rusijai mažiausiai ko reikėjo, tai dar vieno viešųjų ryšių skandalo, susijusio su tikrai ar tariamai nesėkminga rusiška ginkluote.

Šiuo atveju tai yra išliaupsintas ir Vakarus bauginti skirtas „Iskander“, kuris dislokuotas Kaliningrade bei Kryme ir gali „tiksliai smogti taikiniams, esantiems už 500 km“.

Kas taip įsiutino Rusiją: vienas Armėnijos premjero sakinys privedė prie perversmo slenksčio
© "Propagandos detektyvai"

Vis dėlto Armėnija turėjo eksportinę „Iskander“ versiją – „Iskander-E“, specialiai modifikuotos eksportinės sistemos šūvio nuotolis yra sumažintas iki 280 km. Tad gali kilti pagrįstų abejonių, kas dar pakeista eksportinėje versijoje, lyginant ją su Rusijos ginkluotųjų pajėgų naudojama „Iskander-M“.

Todėl Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas ne tik išplatino pareiškimą, kad Armėnija esą konflikto metu iš viso nenaudojo „Iskander“, bet ir pasigyrė, jog Rusija šias sistemas Sirijoje panaudojo ypač sėkmingai. O kaip įrodymas buvo parodytas ir iš kelių vaizdų sulipdytas vaizdo įrašas, kuriame, teigiama, užfiksuoti „Iskander“ paleidimai bei „smūgiai teroristams“.

Ir čia Rusija išties susimovė net du kartus. Pirmiausiai Armėnija dar spalį atvirai grasino panaudoti „Iskander“, o netrukus internete pasirodė ir tokio grasinimo išsipildymo vaizdai.

Neryškiame vaizdo įraše matyti, kaip nedisciplinuoti armėnų kariai stebi ir emocingai reaguoja į kelių „Iskander“ raketų paleidimą.

Tuo metu I. Konašenkovo pareiškime kelis sykius pažymima, kad Rusija naudojo būtent eksportinę versiją – „Iskander-E“. Vien tai, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos turėtų naudoti ne jai priskirtas, o eksporto rinkai pritaikytas raketas kelia nemažai abejonių.

Bet dar daugiau sumaišties gali sukelti paties Kremliaus paviešintas vaizdo įrašas, kuriame aiškiai užfiksuota dar viena „Iskander-K“ versija, šaudanti ne balistinėmis, o sparnuotomis raketomis – 9M728. Tokių Armėnija neturėjo ir neturi. Be to, vaizdo įraše užfiksuoti smūgiai kelia abejonių ir dėl šių raketų taiklumo. Tad noras pagelbėti savo ginkluotės įvaizdžiui šį kartą Rusijai baigėsi chaotišku spektakliu, po kurio Armėnijos premjero žodžiai daug kam gali išties įstrigti ilgam.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(186 žmonės įvertino)
4.3226

Top naujienos

Prekyba su Rusija: dalis Lietuvos verslininkų net ir vykstant karui skubėjo užsipildyti sandėlius

Šių metų kovą, vykstant karui Ukrainoje, importas iš Rusijos į Lietuvą padidėjo 55 proc....

Verslas PliusBloomberg News

Putino valstybinio naftos sektoriaus lyderė patiria didžiausią nuosmukį

Valstybės kontroliuojama naftos pramonės lyderė, vadovaujama artimo prezidento Vladimiro Putino...

Baltarusijoje viskas eina blogyn: Lukašenką iš sosto išvers tik perversmas Kremliuje (5)

Praėjo metai po to, kai gegužės 23-iąją Baltarusijos režimas priverstinai Minske nutupdė...

Delfi PliusAndrea Dudik

Degtinė, ikrai ir vertėjomis prisistatančios moterys: Rusijai vakarėlis baigėsi (1)

Degtinė, ikrai ir vertėjomis prisistatančios moterys. Taip vyko liūdnai pagarsėję rusų remiami...

Britų žvalgyba nurodė, ko dabar siekia Putinas: ukrainiečiams nelieka kitos išeities (7)

Žiaurus, totalinis karas, kokio Europoje nebuvo beveik aštuonis dešimtmečius. Taip Ukrainos...

Vasariška šiluma neužsibuvo: vėl vyraus vėsūs ir vėjuoti orai

Trečiadienio dieną per Lietuvą slinks šaltasis atmosferos frontas. Pradedant vakariniais rajonais,...

Karas Ukrainoje. Daugiabučio griuvėsiuose Mariupolyje aptikta 200 smarkiai apirusių kūnų Ukraina apie reikšmingus pokyčius: mūsų priešai dėl to labai liūdi

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo...

Artūras Zuokas pirmą kartą viešai pasirodė su nauja širdies drauge (3)

Neseniai skyrybų dramą išgyvenęs buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas Lietuvos meno...

Buvęs žalgirietis Lietuvoje išgyveno košmarą: dingę pinigai, rasizmas ir „dėl visko kalti konservatoriai“ (1)

Kauno „Žalgiris“ – istorinėse žemumose. Lietuvos krepšinio lygos pusfinalio serijoje prieš...

Delfi PliusAgnė Keizikienė

Šis sekso būdas vieniems yra tabu, kitiems – slapta svajonė: kodėl kai kuriems taip maga įeiti pro „galines duris“?

Jokia paslaptis, kad analinis seksas nėra šiuolaikinis „išradimas“. Tam tikri išlikę...