Per keletą metų kraupūs nusikaltimai užfiksuoti kone kiekviename Lietuvos mieste ar rajone.
Smurto aukos nebevertina gyvybės
Vilniaus Moterų namų Krizių centrui vadovaujanti psichologė, psichoterapeutė Lilija Henrika Vasiliauskienė sako, kad žmonės pirmiausia pasmerkia moteris, tačiau retas susimąsto, kad tokie kraupūs nusikaltimai neretai įvykdomi dėl psichikos sutrikimų.
„Kai kuriais atvejais moteris pati yra patyrusi smurtą, pradeda jausti, kad gyvybė nėra nieko verta. Būna atvejų, kai moteris patiria ilgalaikį vyro smurtą, patiria spaudimą atsikratyti kūdikiu ir nevalingai paklūsta. Aišku, visiems nusikaltimams vienos priežasties nėra, priežastys gali būti skirtingos“, - sakė L. H. Vasiliauskienė.
Psichologas psichiatras Andrius Kaluginas pritaria, kad sudėtinga apibūdinti moterų psichiką ir paprastai pasakyti, kodėl jos ryžtasi atsikratyti pirmo, antro ar šešto vaiko.
„Sunku pasakyti, ar visais atvejais galima priskirti kokią ligą. Kliniškai – gali moteris susirgti šizofrenija, tokiu atveju ji ima suvokti, kad vaikas trukdo jai gyventi. Gali būti ir asocialinis reiškinys – tai ne tas pats, kas asocialus gyvenimas, o sutrikimas – normų nepaisymas, egocentrizmas“ – pasakojo A. Kaluginas.
Griežtas auklėjimas gali tapti psichologiniu smurtu
Anot DELFI pašnekovų, ne mažiau svarbus sutrikimas yra laikinas sąmonės aptemimas. Moteris gali pati neprisiminti ką padariusi, juo labiau – kodėl, ir atsitokėti tik atėmusi naujagimiui gyvybę.
Psichologinį spaudimą šeimoje – gerai mokytis, paklusti tėvų reikalavimams, anot L. H. Vasiliauskienės, galima prilyginti psichologiniam smurtui. Smurtą artimoje aplinkoje patyrusioms moterims pagalbos ranką tiesiančio centro vadovė pastebi, kad paaugliams artimųjų pasmerkimo baimė gali tapti nusikaltimo pagrindu.
Tam pritaria ir psichiatras A. Kaluginas.
„Jei žmogus itin jautrus, gali išsivystyti perdėtas gėdos jausmas. Tokį jausmą turi kai kurie dar besimokantys vaikai ar paaugliai – bijo eiti į namus, nes gavo ne dešimtuką, o devynis balus. Kūdikio atsikračiusi moteris gali taip pat turėti tokį sutrikimą – perdėtą gėdos jausmą, kad ją pasmerks, jei ji turės vaiką, išvarys iš namų“, – aiškino A. Kaluginas.
Alkoholis, depresija ir vaistai
Ne paskutinis vaidmuo motinų-žudikių elgesyje skiriamas ir alkoholiui, asocialiam gyvenimui.
Anot specialistų, alkoholis ir narkotikai žmones priveda prie neapgalvotų veiksmų. Dėl svaiginamųjų medžiagų ar alkoholio vartojimo kyla agresyvus elgesys, tai gali būti stiprus dirgiklis, paskatinantis nužudyti.
Vilniaus Moterų namų vadovė pastebi, kad moteris girtauti neretai pradeda dėl depresijos. Tokia būsena aptemdo protą ir po to sunku net pačiai moteriai paaiškinti, ką ji padarė. Ir tai gali nutikti nebūtinai asocialiai gyvenančiai moteriai.
Beje, dar vienas stiprus dirgiklis, dėl kurio moteris gali susirgti depresija, - nepriteklius.
„Dėl nepritekliaus moteris gali ryžtis atsikratyti jau gimusio net ir ne pirmo kūdikio, nes gali apimti stiprus baimės jausmas, kad ji negalės išlaikyti kūdikio, jo užauginti“, – vardijo A. Kaluginas.
Sąmonės aptemimas gali ištikti iš vartojant antidepresantus. Dėl jų poveikio motinos, norėjusios tik nuraminti kūdikį, nejučiomis jį gali nužudyti per stipriai suspausdamos, uždusindamos.
Nuspėti, ar augins kūdikį - neįmanoma?
Pasak žmogaus psichiką nagrinėjančių specialistų, nuspėti, ar moteris gali staiga sugalvoti atsikratyti laukiamo kūdikio, beveik neįmanoma. Netgi lengviau pastebėti žmogaus elgesio pokyčius, jei žmogus galvos apie savižudybę. Anot specialistų, prieš save pakelti ranką galvojančio asmens elgesys pasikeičia, tačiau net ir tai nėra lengva pastebėti, o kūdikio laukiančios moterys retai kada net užsimena apie savo ketinimus, ar kol gyvena laukimu, nė neketina atimti naujagimiui gyvybės.
Pasak A. Kalugino, psichiatrams kartais tenka gelbėti net ir negimusio kūdikio atsisakiusių moterų gyvybę.
„Dažna abortą pasirinkusi moteris ima gailėtis savo sprendimo, laiko save žudike. Išgyvenanti moteris gali pakelti ranką prieš save dėl gilaus kaltės jausmo. Būna atvejų, kai kaltės jausmas nepraeina net po dvidešimties metų, tuomet tenka gelbėti jau pačios moters gyvybę“, – vardijo A. Kaluginas.
Smerkti, gailėti ar gydyti moteris, anot psichiatrų, priklauso nuo atskiro nusikaltimo, jį išanalizavus. Tačiau už įvykdytą nusikaltimą turi atsakyti jo vykdytojas.