Teismas praneša, kad Kauno apygardos prokuratūroje tyrimas buvo pradėtas 2021 m. rugsėjo mėnesį, gavus informaciją, kad vieno Kauno rajono gyventojo valdomas turtas galimai nėra įgytas teisėtu būdu. Pats asmuo teisėsaugos pareigūnams gerai žinomas.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad didelės vertės dviejų sklypų bei gyvenamojo namo įsigijimo asmuo negali pagrįsti nei savo, nei jo artimo giminaičio, kurio vardu šis turtas ir buvo įregistruotas, teisėtomis pajamomis, todėl prokuratūra kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl šio turto konfiskavimo valstybės naudai.
Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad nuosprendžiu nuteistas asmuo galimai neteisėtu būdu gautas lėšas perleido artimam giminaičiui – nesąžiningai įgijėjai, kuri jas panaudodama bei pateikdama prašymą statybos leidimui, deklaruodama 52 proc. pastato-gyvenamojo namo baigtumą bei sudarydama pirkimo–pardavimo sandorius dėl žemės sklypų, šį nekilnojamąjį turtą, bendros 466 611 Eur vertės, įformino savo vardu, taip pat įgijo kitą su gyvenamuoju namu susijusį turtą bei paslaugas bendrai 84 174 Eur sumai, kuri nėra įtraukta į bendrą gyvenamojo namo vertę.
Teigė, kad turtą įgijo savo ir skolintomis lėšomis
Atsakovė įrodinėjo, kad turtą įgijo savo ir dalinai skolintomis lėšomis, laikydamasi ir nepažeisdama Lietuvos Respublikos teisės aktų, o jos sūnus ir jo sutuoktinė, priešingai nei teigiama ieškinyje, su atsakovės turtu nieko bendro neturi.
Teismas nustatė, kad atsakovės sūnus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, dėl to, jog neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (iš viso 60 500 pakelių cigarečių, kurių vertė 182 858 Eur) pažeisdamas nustatytą tvarką. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė ir jos sūnus su šeima gyvena prašomame konfiskuoti name.
Atsakovės sūnus teigė, kad pinigų pragyvenimui ir kelionėms jam duodavo mama, automobilį taip pat davė mama, jis ir jo šeima maitinasi kartu su tėvais ir broliu, jis rūpinosi mamos namo statyba, ieškojo meistrų, derino darbus ir pan. Todėl teismas vertino, kad atsakovė yra asmuo, kurio atžvilgiu gali būti taikomas civilinis turto konfiskavimas, jeigu turimo turto bendra vertė neatitinka atsakovės gautų pajamų, ir skirtumas tarp pajamų ir turto vertės yra didesnis negu 100 000 Eur.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovė ginčo turtui įgyti pagrindė pagrįstai panaudojusi 104 553,03 Eur (22076,36+82476,67), tačiau neįrodė skolinimosi faktų, taip pat nepateikė duomenų, iš kokio šaltinio buvo gautos tam tikros pajamos.
Kadangi nustatyta turto vertė sudaro 544 067,50 Eur, skirtumas tarp turto vertės ir teisėtų pajamų yra 439 514,47 Eur. Skirtumui esant didesniam negu 100 000 Eur, turtas konfiskuojamas, o turtui esant paslėptam, suvartotam, perleistam, priteisiama turto vertė.
