Mažiau nei per vienerius metus vilnietei teko amžino poilsio palydėti du savo vaikus. Jauni, energingi, sveiki, turintys begalę svajonių ir siekių. Tačiau vos pradėję kurti savo gyvenimą jauni žmonės vienas po kito tragiškai žuvo.
„Man reikia atsakymų, kada, pagaliau, baigsis ta netvarka, vis dar esanti nuo sovietmečio. Ta tvarka, kai žmogaus gyvybė – nulis, kai ne Valstybė žmogui, o žmogus Valstybei“, – sako moteris. Ir netrukus prataria, kad jos galvoje sukasi tik viena mintis: „Ačiū, Lietuva, kad nužudei mano vaikus“.
Moteris pasakoja, kad abiejose avarijose dalyvavo motociklai. Sūnus Jonas vairavo krosinį motociklą „Honda“. Su bičiuliais išvyko pasivažinėti po Varėnos apylinkes. Susiruošė važiuoti namo, pakeliui norėjo užsukti į Aukštadvarį, kur kitą dieną turėjo dalyvauti bažnyčios varpo iškėlime, nes dirbo organizuojant šią šventę. Vietos jam nebuvo gerai žinomos, tad jis naudojosi žemėlapiu, kuris ir nuvedė į mirtį. Tragiška kelionė įvyko 2013 m. spalio 20 dieną. Beveik po metų, rugsėjo 13 dieną, Vilniuje girtas motociklininkas pražudė jo seserį, moters dukrą, kuri su drauge ėjo šaligatviu draugės namų link. Čia turėjo atvažiuoti merginos sužadėtinis, kad parvežtų mylimąją namo. Tačiau jaunuolis atvažiavo kelios minutės po tragiško įvykio ir savo meilę pamatė uždengtą.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad motociklą vairavęs Robertas Jeckevičius, pražudęs merginą, daug kartų turėjo reikalų su policija ir teismais. Tačiau niekas ilgai jo nelaikė už grotų, avariją padarė, kai buvo paleistas lygtinai.
Sūnaus žūties vieta – rekreacinė zona, už kurios priežiūrą atsakingų nėra?
Du jaunus savo vaikus apraudojusi moteris sako, kad dėl netekties ji randa tik vieną atsakymą – šalis, kurią visa širdimi mylėjo, kuriai dirbo ir kurios ateitimi tikėjo jos vaikai, juos staiga atėmė iš mylinčių artimųjų, iš šeimos. Išplėšė iš gyvenimo, kuris buvo planuojamas, kuriamas.
„Dėl kieno aplaidumo?“, – šis klausimas moteriai neduoda ramybės. Ypač, kai tyrime dėl sūnaus žūties prokuratūra net nesigilino, kaip 2010 metais išleistame žemėlapyje pažymėtas tiltas, kurio realiai nebėra nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Žemėlapyje tiltas „atsiranda“, o jo leidėjai tikina, kad naudojosi iš kosmoso darytomis nuotraukomis.
„Kaip gali būti, kad XXI amžiuje atsiranda žemėlapyje objektas, kurio nėra daugiau nei 70 metų? Nėra ir jokio ženklo, kad pravažiavimo per tą neegzistuojantį tiltą nėra. Prieš pat pavojingą vietą nėra jokio užkardo ar įspėjamojo ženklo. Būtų užtekę nuversti medį priešais skardį ir jauno žmogaus gyvybė būtų išsaugota“, – dalijosi vaikų netekusi moteris.
Tyrimą atlikusi prokuratūra motinai pateikė žiaurią staigmeną – jaunas vyras esąs pats kaltas, kad savęs neapsaugojo. Konstatuota, kad jaunas vyras važiavo nedideliu greičiu, jis nelenktyniavo.
„Pagal prokuratūros logiką ir žemėlapis, matyt, buvo ranka pieštas o, ne išleistas leidyklos“, – svarstė moteris.
Leidyklos „Briedis“ atstovai DELFI paaiškino, kad visi leidyklos išleisti tematiniai žemėlapiai, skirti turistams, yra parengti pagal vektorinę duomenų bazę, kurios autoriaus teisės priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
„Leidykla „Briedis“, norėdama teisėtai panaudoti kartografinę medžiagą teminių žemėlapių leidybai, turėtų turėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos leidimą naudoti duomenis ir būti sumokėję autorinį atlyginimą už duomenų panaudojimą. UAB „Briedis“ tematinių žemėlapių, skirtų turistams, autoriaus teisės priklauso UAB „Briedis“, – rašo ministerijos atstovai, –
kadangi nežinome, kokie ir kurių metų duomenys buvo panaudoti UAB „Briedis“ išleistame žemėlapyje, negalime atsakyti, ar tikrai mūsų duomenys buvo panaudoti išleidžiant žemėlapį.“
Varėnos rajono savivaldybės administracija negalėjo atsakyti ir kas turėtų prižiūrėti rekreacinę zoną, kurioje žuvo jaunas vyras. Nors tuo pačiu viešai skelbiama, kad „Savivaldybės planuose – intensyvesnė turizmo plėtra ir naujas rajono įvaizdis.“
Varėnos savivaldybės administracija DELFI pateikė atsakymą, „kad Varėnos mieste esantys miškai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1651 (su pakeitimais) yra priskirti II grupės specialios apskirties miškams, B pogrupiui - Rekreaciniams miškams (miesto miškams).
Varėnoje žuvusio sūnaus motina sako taip ir nesulaukusi atsakymo, kas turi rūpintis kelių ženklinimu? Valstybė, miestas ar patys žmonės? Tiesaus atsakymo negalėjo pateikti nei Varėnos, nei Nacionalinei žemės tarnybos darbuotojai. Motociklu į mirtį nepažymėtu keliu nulėkusio Jono mama sako, kad prokuratūra tuo iš viso nesidomėjo. Tiesa, gavęs moters ir jos advokato skundą teismas nusprendė, kad bylos tyrimą reikia atnaujinti ir atsižvelgti į visas nurodytas aplinkybes, tuo pačiu ir kaip žemėlapyje atsirado tiltas, kurio nėra, ir kas turi rūpintis rekreacine zona bei atitinkamai ženklinti. Tačiau nuo 2013 metų vis dar nėra atsakymų.
Beje, dar viena detalė, Nacionalinės žemės tarnybos atstovai, pateikę atsakymą apie jų turimų duomenų naudojimą „Briedžio“ leidyklos žemėlapyje, nurodė: „Geodezinės, kartografinės medžiagos ir valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkiniai teikiami vadovaujantis Geodezinės, kartografinės medžiagos ir valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-13 (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka. Vadovaujantis Aprašu, norint naudoti duomenis leidyboje, pirmiausiai reikia juos įsigyti, užpildant paraišką „Dėl valstybinių geoferencinių erdvinių duomenų rinkinių ir georeferencinio pagrindo žemėlapių gavimo sudarant sutartį“, kurios forma skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba) svetainėje adresu www.nzt.lt.“ Žemėlapis, kuriuo vadovavosi ir žuvo jaunas vyras, išleistas anksčiau, nei atsirado aprašas – 2010 metais.
Varėnoje tyla, Vilniuje dėl dviratininko žūties – sujudimas
Kelis metus atsakymų nesulaukiančiai mamai, lyg būtų maža Varėnos vadovų ir Lietuvos atsakingų instancijų tylos, Vilniuje žuvo į dviračių taką laiku nepasukęs jaunas dviratininkas. Vilniaus valdžia tuoj pat ėmėsi veiksmų. Nelaimės vietoje atsirado papildomi ženklai, tuoj pat imta kritikuoti tako projektuotojus.
Po Jono mirties jo mama ne kartą aplankė sūnaus žūties vietą. Jokių užkardų, jokių ženklų taip ir neatsirado.
Dukterį užmušęs vyras nė neatgailavo
Moteriai teko skaudus išbandymas ne tik dėl sūnaus žūties. Maždaug po metų jos dukterį užmušęs R. Jeckevičius ne kartą turėjo reikalų su teisėsauga. Be to, tą pačią dieną, kai užmušė merginą, motociklu vežiojo ir savo sugyventinę, kuri nukrito nuo transporto priemonės ir buvo nuvežta į ligoninę. Motociklą vairavęs R. Jeckevičius nė nesustojo ir nurūko tolyn. Vakare jis nuėjo aplankyti sugyventinės, medikai jį vėliau, po tragiškos avarijos atpažino.
Teisme paaiškėjo, kad vyras daugybę kartų baustas dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų baustas, nors vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo. Be to, ne kartą buvo sumušęs savo sugyventinę, tačiau sulaukdavo moters atleidimo. Tragiškos avarijos byloje vyro advokatas pasiekė, kad vietoj grėsusios devynerių metų bausmės R. Jeckevičius už grotų praleistų šešis metus – byla išnagrinėta supaprastinta tvarka.
Vaikus apraudojusi moteris sako, kad toks teisingumas dar labiau skaudina.