Apsaugininko elgesį sutiko pakomentuoti Mykolo Riomerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto docentas dr. Tomas Girdenis.
Bet prieš tai – šiek tiek konteksto
Incidentas Klaipėdos „Norfoje“ įvyko antradienio popietę. Kaip paaiškino parduotuvės atstovas, tada į parduotuvę užsuko du vyriškiai. Vienas jų nusprendė nugvelbti brendžio butelį, tačiau buvo pastebėtas.
Parduotuvės darbuotojai sulaikė vyriškį, bet šis pradėjo priešintis, negražiai kalbėjo su personalu. Taip siautėjusį vyrą, pasakojo prekybos tinklo atstovas, padėjo suvaldyti netoliese buvę pirkėjai.
Tuomet buvo iškviesti apsaugos tarnybos „Komanda“ darbuotojai. Parduotuvės lankytojo Egidijaus nufilmuotame ir feisbuke pasidalintame klipe matoma, kaip jie smogė vyrui į veidą ir papurškė ašarinių dujų.
Pastarieji veiksmai kai kuriems sukėlė pasipiktinimą – esą apsaugininkai viršijo savo įgaliojimus ir nepelnytai panaudojo specialiąsias priemones. Pavyzdžiui, tuo metu parduotuvėje buvusiam Egidijui.
„Apsaugos darbuotojas padarė blogai, galėjo tik papurkšti ašarinių dujų ir viskas būtų gerai. Bet vienas apsauginis trenkė tam vyrui, o kitas dar dujų papurškė – jie pažeidė savo įgaliojimus“, – įsitikinęs Egidijus.
Tačiau kiti internautai kiti gynė apsaugininkus – kalbėjo, kad su įsiaudrinusiu vyru susitvarkyti nėra juokai, todėl apsaugos personalas privalėjo panaudoti specialiąsias priemones.
Prievartą gali naudoti bet kuris
Kaip sako docentas T. Girdenis, vaizdo įraše neužfiksuota konflikto pradžia – ar vyras priešinosi sulaikomas, ar buvo koks nors susistumdymas.
Jeigu vyrukas išties priešinosi ir puolė muštis su jį sulaikiusiais apsaugos darbuotojai, pašnekovas sako, kad vaizdo klipe matomos specialiosios priemonės išties galėjo būti panaudotos.
„Bet kuris žmogus gali, ne tik apsauginis. Bet kuris žmogus, pamatęs kitą žmogų darant nusikaltimą, gali panaudoti prievartą. Tik tai yra ribojama.
Vaizdo klipe nėra parodyta, ar vyras aktyviai vengia sulaikymo ir ką jis darė. Jeigu prieš smūgį buvo epizodų su aktyviais pasipriešinimo veiksmais ir jie nenutrūko, apsauginiai turėjo teisę panaudoti fizinius veiksmus. Jeigu buvo tik apsižodžiavimas, tada ne“, – sako pašnekovas.
Tai yra nurodyta ir įstatymuose. Taip pat, apsaugos darbuotojai gali suvaržyti asmens laisvę, kol laukiama policijos. Beje, tą gali daryti ir bet kuris kitas žmogus, kuris pastebi, kad daromas nusikaltimas.
„Dažniausiai problema būna tada, kada žmogus naudoja fizinę prievartą pasibaigus sulaikymo vengimui ir tada, kai ta prievarta tampa kerštu. Jeigu tokiais atvejais panaudojama prievarta, galima teisti žmogų už padarytus sužalojimus“, – kalba T. Girdenis.
Pasak jo, vaizdo įraše matomas ašarinių dujų panaudojimas taip pat iš esmės nėra draudžiamas įstatymų.
„Asmens ir turto saugos įstatymas numato specialiųjų priemonių panaudojimo atvejus. Jų negalima naudoti tik prieš nėščią moterį, neįgalius arba akivaizdžiai nepilnamečius asmenis. O prieš kitus – jeigu yra būtinybė. Ten klausimas, ar buvo būtinybė – asmuo priešinosi, ar tik apsižodžiavo“, – sako jis.
Pasak T. Girdenio, konfliktai tarp apsaugos darbuotojų ir pirkėjų kyla, tačiau tai nėra dažni atvejai. Kai kada šios bylos atsiduria ir teisme.
„Būna, kad žmonės mano, kad prieš juos panaudota per didelė fizinė prievarta. Teismo sprendimai taip pat priklauso nuo situacijos. Jeigu žmogus tikrai priešinosi, kėsinosi į apsauginius ir nustatoma, kad apsauginis veikė kėsinimosi laikotarpiu bei nepadarė labai didelės žalos, paprastai jis yra išteisinamas.
Bet jeigu yra per dideli sužalojimai, neadekvatūs situacijai, arba apsauginis vartoja prievartą, kada to nereikia, yra tikimybė, kad apsaugos darbuotojas bus nuteistas“, – reziumuoja MRU docentas.