Vilnietis jau dvejus metus prekiauja interneto aukcione „eBay“ – pardavinėja naudotas ir naujas magnetolas, kitas automobilių detales, navigacijos sistemas, kurias įsigyja mašinų sąvartynuose, iš kitų žmonių ir pan. Pasak jo advokato Mindaugo Banelio, veikla yra legali, su leidimais. Jaunas vyras dirba pagal patentą, kasmet deklaruoja iš šios prekybos gautas pajamas – po maždaug 100 tūkst. Lt.
Surasti viešai skelbiamu telefonu nebandė?
Pavardės prašęs neminėti DELFI pašnekovas apie įtarimus sužinojo vasario pabaigoje: „Vienas vokietis parašė, kad nori pirkti naują navigacijos sistemą. Esą turi draugą Lietuvoje, kuris atvažiuos ir ją paims. Daviau telefoną ir kitą rytą apie 9 val. įsirovė... Tai buvo ne įėjimas – jie tiesiog įbėgo. Žmona pagalvojo, kad kokie banditai ar reketininkai, net išsigando. Tada išsitraukė pažymėjimą – policija. Buvo civiliai apsirengę. Ir atėjo du vokiečiai. Pas mus jie elgėsi kaip namie ir dar baisiau.“
Atlikę kratą pareigūnai išsivežė prekes, o prekiautojas buvo sulaikytas ir po poros dienų suimtas. Tarptautinį arešto orderį išdavusi Vokietija prašė suimti ir jo žmoną, tačiau mūsų prokuratūra nesutiko. Vokiečiai esą ėmė piktintis, kad nevykdomas orderis.
„Viskas oficialu – internete nurodytos pavardės, telefonai, net adresas. Jie yra deklaravę gyvenamąją vietą, turi nekilnojamojo turto, taigi surasti, kur gyvena, buvo galima be detektyvų. Bet niekas jų nekvietė atvykti į policiją Vokietijoje, negavo jokių šaukimų. Tiesiog Miunchene nusprendė, kad reikia suimti tuos žmones. Byla buvo pradėta 2008 m., o 2010 m. sugalvojo atvažiuoti į Lietuvą“, – stebėjosi advokatas.
Prieš gerus metus panaši istorija esą buvo nutikusi vienam marijampoliečiui – pareigūnai nustatė, kad nemažai jo pardavinėjamų navigacijos sistemų buvo vogtos. Šios buvo paimtos, o kitos grąžintos. Iš jo detales pirkęs vilnietis tikino, kad kruopščiai tikrino pagal policijos protokolą, kuriame buvo surašyta, kurios detalės nėra vogtos.
Vilnietis, internete pristatydamas prekes, nurodo serijos numerį. Jis spėjo, kad būtent tai padėjo vokiečiams atsekti galimai vogtas detales. Jis prisiminė, kad vienas klientas, nusipirkęs navigacijos sistemą ir BMW centre paprašęs sumontuoti, sužinojo įsigijęs vogtą prekę. Navigacijos sistemą pasiėmė policija, o pardavėjui teko grąžinti pinigus.
„Sistemą pirkau iš firmos, kuri ardo mašinas, išrašė sąskaitą“, – prisiminė pašnekovas.
Jis anksčiau studijavo ir dirbo Vokietijoje, o „eBay“ svetainėje sukūrė puslapį šiai šaliai. Apie 80 proc. klientų sudaro Vokietijos gyventojai, tačiau detales esą perka žmonės iš visos Europos. Pareigūnai, anot pašnekovo, net pasipiktino, kad jo puslapis buvo pernelyg gražus.
Orderį suimti apskundė
Arešto orderyje pažymėtas žodis Betrug (vok. sukčiavimas). Vilniečiai įtariami sukčiavimu ir prekyba vogtais daiktais (apyvarta esą siekė 17 tūkst. eurų – maždaug 59 tūkst. Lt), jiems gresia 10 metų nelaisvės. Tyrime esą figūruoja grupuotė, kurią, pasak advokato, „sudaro žmona, vyras ir daugiau niekas nenustatyta“.
„Vokiečiai ir kiti asmenys pirkdami pasitikėjo, kad tai yra geri daiktai. o mūsų piliečiai juos apgavo įgiję pasitikėjimą, – kalbėjo M. Banelis. – Bet juk jei žmogus perka nenaują, naudotą daiktą, turi suvokti, kad jis gali būti ne tik iš sudaužyto, bet ir iš vogto automobilio. Suprasčiau, jei visos prekės būtų vogtos, nurodyti fiktyvūs asmenys – iš šiukšlyno ar panašiai. Tuomet dar įsivaizduočiau, kad daromas nusikaltimas.“
Jaunas vyras už grotų Lietuvoje praleido tris savaites, vėliau suėmimas buvo pakeistas kitomis kardomosiomis priemonėmis. Jam teko sumokėti 70 tūkst. Lt užstatą, atiduoti dokumentus ir pasirašyti pasižadėjimą neišvykti. Tuo metu advokatai Vokietijoje apskundė prašymą suimti lietuvius.
„Pas mus skundas dėl suėmimo išnagrinėjamas apytiksliai per savaitę. Mes skundą įteikėme kovo 8 d. ir dar neaišku, kada bus nagrinėjamas. Įsivaizduokite – išvežtų žmogų į Vokietiją ir jis ten lauktų, kada teiksis išnagrinėti, – aiškino advokatas. – Buvome nuvykę į Vokietiją, bet ten prokuratūra net į kalbas nenori leistis. Aiškinome, kad pora turi mažamečių vaikų, prašėme skirti užstatą, pasižadėjimą atvažiuoti į apklausas. Galima tuos 17 tūkst. eurų įnešti kaip depozitą, kol viską išsiaiškins. Bet vokiečiai atsakė: mums reikia jų čia. Esą nusikaltimas sunkus, numatyta iki 10 metų laisvės atėmimo, yra sudaryta tyrimo grupė ir tirsime.“
Atmetus skundą advokatai tokį sprendimą vėl skųstų. Jei skundas būtų atmestas galutinai, Lietuvos prokurorai turėtų rašyti teismui prašymą dėl asmens išdavimo pagal tarptautinį arešto orderį. Vokietijos pareigūnai pageidauja, kad pora būtų suimta ir teismo lauktų jų šalyje. Tokiu atveju tektų spręsti klausimą dėl vaikų laikinos globos.
„Jaunas žmogus, turintis šeimą, vaikų, anksčiau neteistas, atlygina žalą – jei byla būtų nagrinėjama Lietuvoje, jis realiai gal net nesėdėtų“, – aiškino M. Banelis.
Jei kiltų abejonių, prašytų papildomų duomenų
Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausiojo prokuroro Rolando Tilindžio teigimu, jei kuri nors valstybė išduoda arešto orderį, reiškia, joje yra pakankamai pagrindų kaip kardomąją priemonę taikyti suėmimą. Jei įtarimai nepasitvirtina, ima veikti kitas mechanizmas – galima kreiptis dėl žalos atlyginimo ir pan.
„Tarptautinis arešto orderis yra vienos valstybės prašymas kitai suimti ir išduoti asmenį. Bendra taisyklė, kad prašymą vykdanti valstybė, šiuo atveju – Lietuva, netikrina visų pagrindų ir aplinkybių“, – DELFI sakė pareigūnas.
Tačiau jei įtariamasis nurodo tam tikrus duomenis, kad jis negalėjo padaryti nusikalstamos veikos, pavyzdžiui, buvo išvykęs, tokia informacija tikrinama. Prieš išduodamas asmuo bet kuriuo atveju apklausiamas teisme Lietuvoje. „Jei būtų nurodytos aplinkybės, kurios verstų suabejoti įtarimų pagrįstumu, prašytume papildomų duomenų, – pažymėjo R. Tilindis. – Tokių atvejų jau yra buvę – žmonės nebuvo išsiųsti.”
Anot prokuroro, jei į Lietuvą atvyksta kitos valstybės pareigūnai ir ieško vogtų daiktų, yra paliekamas kratos protokolo nuorašas. Tokiu atveju pretenzijas esą reikėtų reikšti jiems, šiuo atveju – vokiečiams.