„Vakar ryte, prieš baigiantis mūsų pamainai, pas mus atėjo gyventojas, sako: „Mano arkliukas į šulinį įkrito, gal galit padėti jį iškelti?“. Bet nuvažiavę pamatėme, kad ten ne mažas arkliukas įkritęs, o suaugęs didžiulis arklys, sveriantis gal apie 700 ar 800 kilogramų. Jis jau nerodė jokių gyvybės ženklų. Gali būti, kad ganykloje besiganęs arklys į siaurą šulinį, kuris gal skirtas vandeniui surinkti, įkrito dar naktį ir, galimai, užduso.
Arklys buvo įkritęs stačias į kokių 2 ar 3 metrų gylį, matėsi tik jo galva ir priekinės kojos, greičiausiai, jis ėjo atbulas ir įkrito. Jei būtų įkritęs prieš kokį pusvalandį, arklys gal dar būtų gyvas, bet, matyt, jis ten išbuvo ilgiau ir todėl neišgyveno.
Žmogiškomis jėgomis jo niekaip neištrauksi iš to šulinio, o mes neturime specialios technikos, tad patarėme arklio savininkui kreiptis į bendrovę ar į kokį ūkininką, kad padėtų tą arklį ištraukti. Žmogus mums padėkojo ir išskubėjo ieškoti pagalbos.
Į tokį iškvietimą man asmeniškai teko vykti pirmą kartą“, – apie neeilinį įvykį pasakojo Dotnuvos ugniagesių komandos ugniagesys Rolandas Kazokevičius.
