Sudėtingą vaiką siūlė palikti psichiatrinėje ligoninėje
Skaičiuojama, kad maždaug 1 iš 59 vaikų Amerikoje turi autizmo spektro sutrikimų, o šio sindromo mastas nuolat auga. Šiandien šis sindromas kaip niekada aktualus, tačiau ne kiekvienam gerai pažįstamas. Tačiau suprasti, kas tai yra, galima pasidomėjus garsiomis asmenybėmis, nebijančiomis garsiai kalbėti apie savo būklę.
Viena jų – dr. T. Grandin, gimusi 1947 metais Bostone, Masačusetso valstijoje. Tai buvo tokie laikai, kai autizmo sutrikimai dar buvo laikomi šizofrenijos forma, atsirandančia dėl nepakankamos motinos meilės. Nepaisant rekomendacijų palikti mergaitę psichiatrinėje ligoninėje, būsimos garsenybės mama kreipėsi pagalbos į terapeutus ir dėjo visas pastangas, kad mergaitė pritaptų visuomenėje.
Kaip rašoma oficialiame mokslų daktarės puslapyje, dr. Temple Grandin nekalbėjo iki trejų su puse metų, tad mokytis bendrauti jai padėjo kalbos terapeutai. Taip pat jai reikėjo papildomos mokytojų pagalbos išmokti, kad kai kuriose veiklose reikia sulaukti savo eilės – pavyzdžiui, žaidžiant stalo žaidimus. Įprastą darželį ji pradėjo lankyti sulaukusi penkerių.
Garsios moters vaikystė nebuvo lengva. Vidurinėje mokykloje ji buvo laikoma keista, iš jos buvo tyčiojamasi. Ji buvo linkusi į pykčio priepuolius, nemėgo bendrauti. Tačiau bendri pomėgiai padėjo atrasti draugų – ji domėjosi žirgais, elektronika ir raketų modeliais.
Dr. T. Grandin susidomėjimą mokslu ypač paskatino jos gamtos mokslų mokytojas J. Carlock. Norėdama tapti mokslininke, ji pasinėrė į studijas, o šiandien net pusė JAV galvijų yra laikomi jos suprojektuotose fermų ir skerdyklų patalpose, kuriose užtikrintos humaniškesnės gyvenimo sąlygos.
Norint pagalbos, reikia diagnozės: tačiau kada buvimas keistu moksliuku tampa autizmu?
Šiandien dr. T. Grandin yra garsi autorė ir pranešėja, kalbanti apie autizmo spektro sutrikimus ir gyvūnų elgesį, o taip pat ir Kolorado valstijos universiteto gyvūnų mokslo profesorė, sėkmingai konsultuojanti galvijų laikymo sąlygų ir gyvūnų gerovės klausimais.
Ji ne kartą viešėjo populiariausių Amerikos televizijos kanalų laidose, o jos straipsniai publikuojami skaitomiausiuose žurnaluose. Negana to, HBO sukūrė „Emmy“ apdovanojimą pelniusį filmą apie jos gyvenimą.
2013 metais Amerikos psichiatrų asociacija atnaujino autizmo diagnostikos kriterijus, o tai labai išplėtė autizmo sutrikimų spektrą. Šiandien žinoma, kad autizmo spektro sutrikimų gali turėti patys įvairiausi žmonės – nuo puikių mokslininkų, menininkų ir muzikantų iki individų, kurie negali patys apsirengti.
Tačiau tam, kad autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai laiku gautų reikiamą pagalbą, jiems turi būti nustatyta atitinkama diagnozė, o šioje vietoje dr. T. Grandin įžvelgia problemą.
„Viena iš problemų šiandien yra ta, kad vaikas turi turėti konkrečią diagnozę, kad mokykloje galėtų gauti specialias paslaugas. O autizmas ypatingas tuo, kad jo spektras svyruoja nuo Einšteino iki žmogaus, kuris neturi kalbos ar intelekto sutrikimų. Steve Jobs tikriausiai turėjo nežymių autizmo spektro sutrikimų. Tikriausiai ir jūs pažinojote žmonių, kurie buvo keisti ir nelinkę bendrauti, bet buvo labai protingi. Kada buvimas keistu moksliuku tampa autizmu? Tikriausiai pusė Silicio slėnio žmonių turi autizmo spektro sutrikimų“, – sako dr. T. Grandin.
Tinkamai lavinami, autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai pasiekia aukštumų
Kadangi vaikų, kuriems nustatyti autizmo spektro sutrikimai, skaičiai kasmet auga nacionaliniu mastu, dr. T. Grandin nuolat dalinasi savo žiniomis apie šiuos sutrikimus ir „skirtingų gebėjimų smegenis“. Jos skleidžiamos žinutės esmė yra tokia: griežti akademiniai ir socialiniai lūkesčiai gali užgniaužti protą, kuris vieną dieną gali nuvesti mus į tolimas žvaigždes.
Ji įsitikinusi, kad autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai turi nevienodus įgūdžius ir jų atžvilgiu turime būti daug lankstesni. Dr. T. Grandin prašo – nestabdykite šių matematikos genijų. Prireiks įdėti daugiau pastangų norint išmokyti juos skaityti, nes dažniausiai jiems tai sekasi sunkiau, tačiau ypač svarbu leisti jiems mokytis matematikos.
„Skaudu, kad iš šių vaikų nesitikime daug. Matau pernelyg daug vaikų, kurie yra protingi ir gerai mokėsi mokykloje, tačiau negali susirasti darbo, nes būdami jauni neįgijo darbui reikalingų įgūdžių. Jie neturi ir gyvenimo įgūdžių. Tėvai galvoja: vargšas Tomas, jis turi autizmo spektro sutrikimų, todėl jam nereikia mokytis, pavyzdžiui, apsipirkti“, – pastebi dr. T. Grandin.
Tačiau ji pažymi, kad tokius vaikus kaip tik svarbu anksčiau supažindinti su darbu – tai galima pradėti daryti nuo paprasčiausių užduočių, kad vaikas patirtų sėkmę ir labiau savimi pasitikėtų.
„Šiandien tėvai turėtų skatinti darbus kaimynystėje – pavyzdžiui, pavedžioti kaimynų šunis. Jaunesni vaikai gali savanoriauti už namų ribų, pavyzdžiui, maldos namuose ar bendruomenės centruose. Tai juos išmokys ir disciplinos, ir atsakomybės. Kai buvau pripažinta už gerus darbus, pradėjau labiau savimi pasitikėti“, – patirtimi dalinasi dr. T. Grandin, kuriai nuo mažens tėvai patikėdavo įvairius darbus.
Net jei vieną dieną autizmo spektro sutrikimai būtų išgydomi, dr. T. Grandin sako, kad verčiau liktų tokia, kokia yra dabar.
„Man patinka tai, kad mąstau logiškai. Esu visiškai logiška. Tiesą sakant, mane stebina tai, kokie neracionalūs yra žmonės. Jei mes visiškai atsikratytume autizmo spektro sutrikimų, ateityje niekas nesugebėtų pataisyti mūsų kompiuterių“, – sako dr. T. Grandin.
