Laukia reikšmingi pokyčiai
Paskutinieji metai mokykloje kelia daug nerimo – mokiniams reikia priimti jų ateičiai didelę reikšmę turinčius sprendimus, pasverti savo galimybes, ruoštis egzaminams ir siekti kuo geresnių rezultatų. Šiemet ketinančių stoti į aukštąsias mokyklas šalia viso to dar laukia ir reikšmingi pokyčiai, apie kuriuos pasakojo Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė.
„Lyginant su ankstesne tvarka, pagrindinis akcentas yra tai, kad, norint studijuoti tiek valstybės finansuojamoje pozicijoje, tiek valstybės nefinansuojamoje pozicijoje, reikalinga išsilaikyti tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių, matematiką, o trečias – pasirinktinai. Aišku, svarbu nepamiršti, kad konkursinis balas universitetuose skaičiuojamas iš keturių valstybinių brandos egzaminų rezultatų“, – kalbėjo G. Valaitienė.
Nemažai nerimo matosi ir šių metų vienuoliktokų gretose – tam tikri pokyčiai šiemet palietė ir juos.
„Vienuoliktokams atsiranda tarpiniai patikrinimai, kurie bus dedamoji valstybinio brandos egzamino dalis. Lietuvių ir matematikos jie turės du tarpinius patikrinimus, o visų kitų dalykų turės po vieną tarpinį patikrinimą. Iš tiesų, tai yra didelė naujovė, tokios patirties Lietuvoje nėra, tad natūralu, kad jaudulys jaučiamas“, – teigė pašnekovė.
Taigi, rezultatai, kuriuos vienuoliktokai pasieks tarpinių atsiskaitymų metu, juos lydės iki pat stojimo į aukštąsias mokyklas.
„Iš tiesų, vienuolikta ir dvylikta klasės jau seniai buvo skirtos pasiruošti stojamiesiems egzaminams. Vienuolika-dvylikta klasė buvo ta, kur tie tavo po pagrindinio ugdymo atsinešti akademiniai pasiekimai tampa svarbūs ir jie turi būti stiprinami. Šie tarpiniai patikrinimai – jie jau yra dedamoji dalis. Brandos atestate matysis ir jie, ir pagrindinio brandos atestato dalis. Tai jau yra rimtas pareiškimas į baigiamąjį rezultatą“, – aiškino G. Valaitienė.
Tačiau, kaip pridūrė Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, verta prisiminti, kad mūsų sistema – labai dėkinga.
„Nepavykus pirmam kartui, brandos egzaminai gali būti perlaikomi po metų“, – priminė ji.
Pasakė, kodėl buvo reikalingos naujovės
Pokyčiai turi prasmę. G. Valaitienė paaiškino, ko yra siekiama būtent šiais metais švietimo sistemoje atsirandančiomis naujovėmis.
„Būtų sudėtinga kalbėti šią naujovę inicijavusių žmonių vardu, bet aš tikiu, kad tai buvo daryta iš gerų paskatų, kada siekiama sumažinti tam tikrą krūvį, tenkantį abiturientams. Tas krūvis, iš tiesų, turėtų mažėti, kai atsiranda dedamosios tarpinio patikrinimo dalys“, – teigė ji.
Pasak pašnekovės, visuomenės nerimas yra pastebimas, tačiau jis – pateisinamas.
„Visuomenė ir jauni žmonės galbūt nerimauja dėl to, kad tokios patirties nebuvo ir užduočių, kurios gali būti sutinkamos tarpinių patikrinimų metu, niekas negalėjo išbandyti, o žinant, kad stringa atnaujintų programų įgyvendinimas, kad stringa mokomosios medžiagos atsiradimas mokyklose – tas nerimas yra pateisinamas“, – teigė G. Valaitienė.
Tiesa, pasigirsta ir pastebėjimai, kad būtent didėjantis privalomųjų brandos egzaminų skaičius jaunuolius gali atbaidyti nuo minties stoti į aukštąsias mokyklas, tačiau tai – gali atverti ir kitas galimybes.
„Suvokimas, kad tik universitetas ir kolegija yra kelias, vedantis link asmeninės karjeros, yra klaidingas. Jeigu mes tyrinėtume Vakarų šalių patirtį, patyrinėtume Austrijos, Vokietijos, tos pačios Skandinavijos šalių patirtis, mes pamatytume, kad profesinis mokymas ten yra suvokiamas kaip vienas iš galimų kelių, tad Lietuvoje, planuojant savo asmeninę karjerą, reikėtų prisiminti, kad be universitetų yra profesinės mokyklos, kurios siūlo irgi puikių, darbo rinkoje paklausių ir reikalingų mokomųjų programų“, – atkreipė dėmesį Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė.
Ji pridūrė ir dar vieną svarbų dalyką.
„Jei ne profesinė mokykla, jei ne kolegija, jei ne universitetas ir jei ne šiemet – labai svarbu turėti alternatyvų planą, ką daryti, jeigu brandos egzaminų rezultatas bus kiek kitoks, nei tu tikiesi ir nei tavo lūkesčiai yra – ar tu darysi metų pertrauką, ar tu papildomai pasiruoši savanoriaudamas toje srityje – tų galimybių yra įvairiausių“, – teigė G. Valaitienė.
Anot pašnekovės, darbo rinkoje reikia tikrai ne vien universitetinių studijų programų ir ne tik jos yra geriausiai apmokamos.
Požiūris į profesines mokyklas keičiasi
Nors didžioji dalis moksleivių siekia savo asmeninį tobulėjimą ir karjeros galimybių paieškas tęsti aukštosiose mokyklose, vis dėlto, kaip pastebėjo Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė, požiūris į profesines mokyklas – pamažu keičiasi ir jos vis dažniau tampa ne ką prasčiau lietuvių įvertinamu pasirinkimu.
„Po truputėlį nuomonė apie jas keičiasi, bet tam tikrose šeimose tai dar yra stigma ir manymas, kad profesinė mokykla nėra prestižas, kad profesinė mokykla yra skirta mažesnių gabumų žmonėms. Kartais visuomenėje pritrūksta žinojimo, kad tik profesinėse mokyklose yra ruošiamos vienos ar kitos studijų programos. Gilintis ir domėtis, kokios yra galimybės – verta ir ypatingai abiturientams“, – teigė G. Valaitienė.
Ji aptarė ir konkrečius pavyzdžius.
„Jeigu žiūrėtume į darbo rinkos poreikį, tai jame būtų tos specialybės, kurios puikiai paruošiamos profesinėse mokyklose. Ir logistikos specialistai, ir inžinieriai, ir mechanikai, tam tikrų grožio specialybių atstovai – jie reikalingi darbo rinkai, bet žmonės Lietuvoje mokymąsi vis dar supranta kaip baigtinį ir yra galvojama, kad po universiteto atėjimas į darbo rinką garantuos atsineštą uždarbį. Kartais pamirštama, kad mokymasis trunka visą gyvenimą“, – teigė Lietuvos karjeros specialistų asociacijos vadovė.
Anot pašnekovės, būtent užsienio šalyse žmonės labai dažnai įgyja amatą, pradeda dirbti ir tik tada išsigrynina, kokias specialybes jie norėtų studijuoti universitetuose bei, kur norėtų įgyti papildomų kompetencijų.
„Tai yra suvokimas, kad mokslas nėra baigtinis ir nebūtinai einantis nuosekliai, kaip suprantama Lietuvoje, kad po mokyklos turi iš karto eiti į universitetą ir negali daryti jokios metų pertraukos. Iš tiesų, tu gali mokytis toje pačioje profesinėje mokymo sistemoje ir mokytis ne tik pirminėje pakopoje, bet keliauti ir į tęstinį mokymąsi, įgyti naujų kompetencijų“, – teigė G. Valaitienė.
Ji pridūrė, kad galimybių Lietuvoje yra pačių įvairiausių, tad kelias į darbo rinką kiekvienam gali prasidėti skirtingai.
