Gyvenimas dažniausiai labai įvairus, gyvenimo aplinkybės vyksta visaip ir neišeina visiems žmonėms gyventi kaip vienam. Ištekėti, vesti, turėti du vaikus (pageidautina mergaitę ir berniuką), užimti aukštas pareigas, įsigyti namą, šunį… Ir daugybė kitų stereotipų, sklandančių ore ir vis nusileidžiančių mums į mintis, ypač kai gyvenimas pasisuka ne pagal juos. Tuomet prasideda įvairios apibendrinančios mintys: kiti geresni, aš nevykęs, aš nieko nesugebu, niekada nebūsiu laimingas… Taip galvodami ir atitinkamai jaučiamės – toli nuo gero gyvenimo.
Ir kaip būtų neįdomu visiems būti vienodiems ir gyventi vienodai. Visi vienodai gražūs, vienodai sėkmingi. Nėra, ko siekti, nes viską turi. Gyvenimas tuo ir įdomus , kad jis įvairus, o žmonės skirtingi. Taip, kaip visų paveikslų neįstatysi į vienodus rėmus, taip ir žmonių. Todėl labai svarbu žinoti, koks aš, koks noriu būti, kokių vertybių noriu siekti.
Siekti vertybių – tai nuolatinis procesas, kai tu eini tam tikru keliu, tuo, kuriuo supranti, kad tau geriausia eiti. O kad tuo keliu galėtum pajudėti, reikia apgalvoti ir suprasti, ko nori.
Vertybes galima suskirstyti į keturias grupes:
1. Mokslai/darbas;
2. Sveikata/asmeninis augimas;
3. Santykiai;
4. Laisvalaikis.
Kiekvienoje grupėje reikėtų išryškinti, kas man svarbu, ko aš noriu siekti. Pavyzdžiui, jei sveikatos srityje man svarbu (arba noriu, kad būtų svarbu) sportas ir sveika mityba, o aš valgau nesveiką maistą ir mažai judu – ar einu vertybės link, ar nuo jos? Arba, jei noriu turėti šeimą, bet bijau pradėti naujus santykius su nauju žmogumi ir daugiausiai laiko leidžiu viena/as – ar aš judu vertybės link?.. Tik įsivardijus ir įsisąmoninus, ko aš noriu, galima gyventi gyvenimą, kuriuo būčiau patenkintas.
Dėmesingas įsisąmoninimas taip pat labai prisideda prie gyvenimo pagal savo vertybes. Toks gyvenimo būdas padeda išeiti iš automatinio piloto, atsitraukti nuo to, ką diktuoja aplinka ir susijungti giliau su savimi bei savo gyvenimu. Norint mokytis neįsitraukti į automatinį pilotą, galima pradėti nuo paprasčiausios praktikos – stabtelėjimų dienos metu.
Stop praktika
Keletą kartų per dieną sustokite ir įsiklausykite į save.
1. Nustokite daryti tai, ką darėte.
2. Įsisąmoninkite, ką tuo momentu jaučiate (kokios nuotaikos esate, kokias emocijas patiriate), kokius fizinius pojūčius patiriate ir ką galvojate (kokios mintys jums ateina tuo momentu).
3. Nukreipkite savo dėmesį į kvėpavimą. Pasirinkite kūno vietą stebėti kvėpavimui – pilvą, krūtinę, gerklę, nosies šnervę, nosies galiuką. Stebėkite savo kiekvieną įkvėpimą, iškvėpimą ir pauzeles tarp jų. Stebėkite kvėpavimo sukeltus kūno pojūčius pasirinktoje vietoje.
4. Naujai atsiverkite aplinkai ir dabartiniam momentui po pertraukėlės. Tarsi iš naujo įsisąmoninkite aplinką ir save.
