aA
Daugeliui ne kartą teko skaityti dietą, paremtą jūsų kraujo grupe. Pirmos grupės atstovai yra vadinami medžiotojais, antros – žemdirbiais ir t.t. Bet panašu, kad su mokslu tokie teiginiai neturi nieko bendro. Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė sako, kad viskas būtų per daug paprasta, jei žmones galima būtų suskirstyti į 4 grupes ir to pakaktų tobulo maitinimosi būdo pasirinkimui.
Kristina Jasmontienė
Kristina Jasmontienė
© DELFI montažas

– Sakykite, ar reikia atsižvelgti į savo kraujo grupę, renkantis mitybos būdą?

– Kalbant apie sveikatai palankią mitybą, nėra jokių mokslinių tyrimų, pagrindžiančių, mitybos pagal kraujo grupę naudą sveikatai. Kraujo grupės yra tik keturios ir vien tik šio rodiklio nepakanka, kad nustatytume, koks produktas žmogui tinka, o koks – ne. Būtų labai lengva visus žmones suskirstyti į keturias grupes, rekomenduoti 4 rūšių maitinimosi principus ir tikėtis, kad visi bus sveiki, laimingi ir nesirgs. Esame pakankamai unikalūs, todėl net ir mokslu grįstas rekomendacijas būtina taikyti individualiai, o ką jau kalbėti apie hipotezes.

– O jei kalbėsime apie svorio metimą?

– Jeigu kalbėsime apie dietą pagal kraujo grupę su tikslu mažinti svorį, tai duos tiek ilgalaikį rezultatą, kiek žmogus tokių principų laikysis. Jei tai gana tolima nuo įprastų maitinimosi principų, tikėtina truks neilgai ir bus eilinė priežastis svoriui vėl sugrįžti. Galbūt tokių eksperimentų pasekmės bus mažiau jaučiamos jaunam, sveikam žmogui, nors tai visai nereiškia jog pasekmių nėra. Visai kas kita, kai drastiškam maitinimosi apribojimui ryžtasi nutukimu sergantis ir gretutinių ligų turintis žmogus (pavyzdžiui sergantis cukriniu diabetu, podagra, virškinimo sistemos ligomis ir pan.), tokiam žmogui pasekmės gali būti ilgalaikės. Nutukimas yra liga ir gydyti ją trumpalaikėmis griežtomis dietomis, labai lengvabūdiška. Gali atrodyti, kad svorio mažinimas yra lengvas pasivaikščiojimas be jokių pasekmių: tai priaugau, tai numečiau, vėl priaugau, tada atsisakiau kažko, vėl numečiau... tos sūpuoklės gali tęstis labai ilgai. Deja, kiekvienas drastiškas eksperimentas, apribojimas, po to perteklius, turi pasekmių, tik mes jų nepajaučiame rytoj. Baigėme laikytis dietos, rytoj nieko nenutiko, vadinasi, viskas gerai. Bet jei po pusės metų atsiranda geležies deficito anemija, tulžies pūslės akmenligė, neretai tai gali būti dietų pasekmės. Reikia suprasti, kad tokie pasirinkimai turi savo kainą.

– Tai renkantis dietą, norint sulieknėti, ar reikia atsižvelgti į kraujo grupę?

– Nereikia. Kur kas svarbiau vertinti sveikatos būklę, atsižvelgti į gyvenimo būdą, darbo pobūdį ir dėti pastangas maitinimosi pokyčius kuriant ilgam laikui. Dieta daugeliui asocijuojasi su griežtu ribojimu, etapu, kuris kažkada baigsis ir kuris duos greitą rezultatą. Bet tai, kas yra greita, ypač jei kalbame apie svorio mažinimą, retai kada būna naudinga, palanku sveikatai ir tvaru. Kaip greitai nukrito, taip greitai svoris grįš atgal. Dieta nieko neišmoko, nes tai nėra būdas maitintis, kurį žmogus gali pritaikyti sau ir tai daryti nuolatos.

Mityba pagal kraujo grupę: gydytoja pasakė, ar taip valgant išties galima numesti svorio?
© Shutterstock

– Tai visi tie stereotipai, kad pirmos kraujo grupės žmonės yra medžiotojai, kuriems reikia valgyti mėsą, antra – ūkininkai ir t.t., medikams kelia šypseną?

– Bent jau nepriimama kaip tinkamas būdas mitybos rekomendacijoms ruošti :) Gražiais pavadinimais dietų turime labai daug, pastebiu, jog dieta patrauklesnė, jei žmogui nereikia galvoti. Sutikite, kažko atsisakyti, o kažką valgyti neribojant daug lengviau, nei planuoti savo valgymus, galvoti kokį kiekį pasirinkti, kaip pagaminti ir t.t. Ir dar taip elgtis kasdien. O tai vadinama tiesiog įpročio kūrimu. Nuobodu, sunku? Galbūt. Užtai sprendimas visam laikui. Investicija, kuri 100 procentų atsipirks. O ar tai dieta pagal kraujo grupę, Dukano, kopūstų ar grikių, ar dar kažko – priklauso nuo metų laiko ir mados. Šiandien ant bangos Keto dieta, rytoj gal bus kita, bet mes, dietologai, žiūrime į tai, kaip į procesą, kuris vyksta ir tiek. Kiekvienas daro savo pasirinkimą. Ar dieta gali turėti ilgalaikių, teigiamų, tvarių pasekmių? Trumpalaikė, griežta dieta - vargu. Jei žmogus ieško būdo sulieknėti, išsirinkęs patikusį mitybos būdą, turėtų sau užduoti klausimą: ar jis galės tą daryti visą laiką. Jei atsakymas „ne“, tuomet ar tie keli kilogramai verti tos kainos? Mokslas seniai įrodė, kad svorio netekimas ir paskui grįžimas atgal yra daug kenksmingesnis negu stabilus, kad ir kiek didesnis, svoris. Jei žmogus tris kartus per metus laikosi dietos ir jo svoris svyruoja 10 kilogramų, tai nieko bendro su sveikata neturi.

– O į kokius tuomet savo parametrus reikia atsižvelgti, kad galėtų žmogus pats pasirinkti, kaip teisingai maitintis, kad sureguliuotų svorį?

– Jų daug. Pradėti galima nuo abėcėlės - mitybos režimo, raciono peržiūrėjimo, laiko suradimo valgymui ir maistui ruošti ir pan. Visi jie rezultatą duoda, bet reikia daryti - nuosekliai, kantriai, ne kelias dienas. O visi ieško tos stebuklingos piliulės. Bet dar kartą pakartosiu – geriau po kilogramą per mėnesį, kas po metų bus -12, negu vieną mėnesį -10 kg, o kitą - +15 kg.

– O kada tikėtis to rezultato? Jei pakeitei mitybą, bet po mėnesio nematai jokio rezultato, ar tai reiškia, kad ta mityba netinkama?

– Tikėtina jog po mėnesio rezultatas jau bus, svarbiau kad lūkesčiai būtų realūs. Jei per mėnesį norisi numesti 10 kg, o sumažėjo tik 3 kg - žmogus vertina, kad rezultatas nepakankamas, nors gal jis visai sveikas. O kur dar kiti privalumai - pagerėjusi savijauta, miegas, nuotaika, sveikatos rodikliai...

– Tai skaičiai ant svarstyklių dar ne viską pasako?

– Tikrai taip. Dėl lūkesčių ir tikslų, ypač nutukimu sergantiems ir gretutinių ligų turintiems žmonėms, tikrai naudinga pasitarti su gydytoju dietologu.

– Sakykite, o sveikos mitybos piramidė, ar ji vis dar galioja?

– Taip. Tai paprastas, suprantamas paruoštukas, kaip galima kiekvienam mūsų susiplanuoti kasdienę mitybą tinkamu būdu. Piramidėje labai gražiai atsispindi: žalia spalva, ką galima valgyti kasdien, geltona – ką kartą dienoje, raudona – ką tik retkarčiais. Tai savotiškas šviesoforas.

– Apibendrinus, ar Lietuvoje nutukimo problema egzistuoja?

– Nutukimo ligos tendencijos Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje - didėjančios. Lietuvoje nutukimu serga apie 20 procentų gyventojų. Ypač auga nutukimu sergančių vaikų skaičiai. Pandemija, panašu, dar labiau prisidės prie šių skaičių didėjimo. Nežiūrint noro gerinti situaciją kuo greičiau, visgi svarbiau ilgalaikis sprendimas, su didele grąža sveikatai, nei trumpalaikis, abejotinos naudos pagerėjimas.


www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(13 žmonių įvertino)
3.1538

Panacėja nuo odos senėjimo ar pinigų išmetimas į balą? Kosmetologė papasakojo apie LED kaukes ir jų poveikį (1)

Jei sekate naujausias odos priežiūros tendencijas, turėjote pastebėti veido kaukes it iš kokio...

Išvardijo šio sezono makiažo tendencijas: kokias spalvas rinktis lūpoms, o kokias – akims?

Orams šylant vis dažniau moterys ieško ryškių spalvų tiek spintoje, tiek kosmetinėje. Prie...

Netikėtai ėmė žilti ir slinkti plaukai? Jums gali trūkti šio vitamino

Jeigu pastebėjote, kad pakito plaukų išvaizda, tekstūra, gali būti, kad organizmui trūksta...

Delfi PliusAgnė Keizikienė

Vestuvės: kokios lietuvių užgaidos ir kiek įdėti į vokelį, kad netektų raudonuoti?

Jei praėjusią vasarą dėl įvairių apribojimų žmonės dar nedrąsiai organizavosi vestuves, tai...

Emocijų paleidimų trenerė Jurgita Medonė: neretai atsipalaiduojame tik tada, kada sugriūvame

Psichologai, kiti atskleidžiamosios terapijos specialistai ragina mokytis emocinio intelekto, kas...

Top naujienos

Delfi PliusVytautas Bruveris, laida „Kaip pas žmones“, Virginija Spurytė

Istoriko įžvalga: Putinas daro tai, ko net neįmanoma įsivaizduoti (3)

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje , jo eiga ir pabaiga po gegužės 9-osios minėjimo Maskvoje...

Mados ekspertė įvertino „Eurovizijos“ dalyvių stilių: nuo blogiausių iki geriausių įvaizdžių

„Eurovizija“ – ne tik muzikos, bet ir teatro, šokio, mados renginys. Visapusiškas šou ....

Erdoganas: Turkija neištars „taip“ Švedijos ir Suomijos narystei NATO papildyta (23)

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis nepritaria...

Karas Ukrainoje. Ukrainos kariai prasibrovė iki pasienio su Rusija: pone prezidente, mes čia! Ukraina atrėmė Rusijos bandymą pasiųsti karius į Sumų sritį

Ukraina pirmadienį rengiasi naujam Rusijos puolimui rytiniame Donbaso regione, Kyjivui pareiškus,...

Sinoptikų prognozės priverčia aiktelėti: antradienį galima sulaukti ir sniego (1)

Šiandien, antradienį, Lietuvos orus lems iš šiaurės besileidžiantis šaltasis atmosferos...

Filipinų salose su vyru atostogavusi Laura: vietinėms moterims buvo nesvarbu, kad esu šalia, – darė viską, kad jį suviliotų (5)

Neretai jaunavedžiai vyksta į Filipinus savo medaus mėnesio praleisti. Įstabių tropikų salų...

Delfi PliusSniego pilys

Kaip SSRS „nebuvo“ korupcijos: už kyšį tapdavo milicijos viršininku ar ministru, o iš vogto aukso gaminosi virdulius su Brežnevo atvaizdu

Vienas stalinizmo laikų mitų – teisingas teismas. Korupcija milicijoje, teismuose buvo neretas...

Tik vienu žalgiriečiu nenusivylęs Maksvytis: nėra ką slėpti, mus sutriuškino

Dar vienoje Lietuvos krepšinio lygos („Betsafe-LKL“ ) pusfinalio serijoje – lygybė. Visiškai...

Čanakui pamokyto „Žalgirio“ reakcija neįdomi, svarbiau – žaidėjų poilsis

Rekordinio palaikymo tribūnose sulaukęs Panevėžio „Lietkabelis“ savo sirgalius pradžiugino...