„Pati asmeniškai kalbu apie tai todėl, kad ši operacija pakeitė mano gyvenimą iš esmės, atradau meilę sau, sveikatą, norą gyventi kitaip. Bet kartu norisi supažindinti žmones su tuo, kad tai nėra grožio procedūra ir tai nėra lengvas kelias. Ar vertas visų pastangų? Šimtu procentų taip”, – sako moteris, su kuria leidžiamės į išsamų pokalbį apie tai, kaip žmogus prieina iki situacijos ir supratimo, kad tokia operacija jam reikalinga ir kokį pooperacinį kelią turi pereiti.
– Justina, papasakokite apie savo gyvenimą iki operacijos. Kokį santykį su savo svoriu ir kūnu turėjote iki tol? Ar ilgą laiką tuo buvote nepatenkinta?
– Visada buvau pilnesnė mergina. Gyvenau užsisukusi miesto šurmulyje, studijavau ir dirbau, tad tempas buvo itin didelis. Mėgdavau užsisakinėti maistą į namus, nes gamintis dažniausiai nebūdavo nei jėgų, nei noro. Kaip ir daugelis, turėjau sporto klubo abonementą ir sportuodavau „nuo rytoj”. Žinoma, mačiau, kad svoris auga. Nuolat ieškojau stebuklingo būdo, kaip jį numesti, tačiau viskas užsibaigdavo dar vienu nepavykusiu bandymu.
