aA
Praėjusią savaitę DELFI skelbė apie tai, kad Finansų ministerijai ir Energetikos ministerijai per antrines įmones priklausanti bendrovė „Technologijų ir inovacijų centras“ stato vieną pažangiausių Europoje „Tier III“ standartus atitinkantį duomenų centrą, kurio PUE indeksas (rodantis duomenų centro ir jame esančių IT komponentų energijos suvartojimo santykį) yra labai geras, vos 1,3.
© AP/Scanpix

Iš pirmo žvilgsnio technologinė pažanga negali nedžiuginti: duomenų centro efektyvumas yra fantastiškas, vienas geriausių Europoje. Bet verslo atstovams kilo nemažai klausimų: o kam valstybei reikalingas toks duomenų centras? Nejaugi esami duomenų centrai yra nepakankamai geros kokybės? Ar tai reiškia, kad valstybė ketina konkuruoti su verslo įmonėmis pasinaudodama pinigais, kuriuos iš verslininkų surinko mokesčių pavidalu?

Verslininkai: valstybė to daryti neturėtų

„Mes nemanome, kad valdžia pati turi steigti naujas įmones ir užsiimti nauju verslu. Valstybinės įmonės paprastai nebūna efektyvesnės už verslo įmones. Juo labiau, kad rinkoje pakanka duomenų centrų tiekejų ir pasiūlos, o ir jų saugumo lygis yra labai aukštas. Logiškos priežasties, kodėl to reikia, nėra“, - sakė bendrovės „Baltneta“ direktorius Mindaugas Pranskevičius.

Su jo nuomone sutiko ir BDC generalinis direktorius Aleksandras Samuchovas: „Daugelyje pasaulio šalių tokia praktika būtų nesuprantama pirmiausia dėl to, kad tokioje konkurencingoje rinkoje investuoti mokesčių mokėtojų pinigus į technologinę infrastruktūrą, kurios pagrindu vėliau teikiamos paslaugos privačiam verslui, paprasčiausiai neapsimoka. Daugelyje šalių vyksta atvirkštiniai procesai – valstybė skatina privačias įmones perkant iš jų visas paslaugas, kokias tik leidžia technologiniai, saugumo ar kiti reikalavimai. Daugeliu atveju, taip yra taupomos lėšos ir leidžia valstybei tapti konkurencingesne ir efektyviau valdoma“.

„Dar 2011 metais buvo priimtas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas, kuris leido valstybės įmonėms pirkti IT paslaugas iš privataus verslo, o tai mūsų manymu būtų gerokai efektyviau ir leistų taupyti mokesčių mokėtojų pinigus“, - pridūrė BDC vadovas.

UAB „Duomenų centras“ vadovas Dr. Remigijus Laurutis taip pat mano, jog valstybė lenda į sritį, kurioje kuo puikiausiai tvarkosi verslo įmonės: „Privatus kapitalas investuoja, prisiima riziką, gali dirbti pelningai ar nepelningai, moka mokesčius, o iš tų mokesčių statomi duomenų centrai, kurie dalyvaus tuose pačiuose konkursuose, kaip ir mes. O pažiūrėkite, „Telecentras“ suinvestavo 50 milijonų litų valstybės pinigų, pasistatė duomenų centrą ir stovi apytuštis. Valstybė turi atlikti valstybės vaidmenį, o ne verslą daryti. Yra kai kurios sritys, kurios yra labai skaudžios ar jautrios, kur valstybė perima kontrolę. Bet tai tikrai nereikalinga IT versle. Galbūt dar kas nors norėtų įkurti savo naujų duomenų centrų, bet jie mato, kad valstybė daro savo politiką“.

Telecentro atstovas: R. Laurutis klaidina visuomenę

„Gerb. Dr. Remigijus Laurutis akivaizdžiai klaidina visuomenę. Ir jo pateiktas skaičius apie investicijas – visiška netiesa, ir jo išvedžiojimai apie neva naudojamas per mokesčius surenkamas lėšas taip pat neatitinka tikrovės“, - tvirtina Telecentro techninės plėtros direktorius Gediminas Būdvytis.

Jo teigimu, Telecentrui duomenų centras yra būtinas tiesioginei veiklai vykdyti – radijo ir televizijos signalų, interneto duomenų perdavimui, o į išorę paslaugos teikiamos, siekiant kuo efektyviau išnaudoti turimas galimybes.

„Ir ne iš valstybei sumokėtų mokesčių, o iš savo komercinės veiklos mes įsigyjame įrenginius (nesame finansuojami iš biudžeto). Mes taip pat, kaip ir visas kitas verslas, mokame mokesčius ir mokame dividendus valstybei. Be to, didžiuojamės, kad dirbame išradingai ir sugebame labai efektyviai išnaudoti savo turimas patalpas – juk duomenų centrą įrengėme rūsio po Vilniaus televizijos bokštu patalpose“, - sako G. Būdvytis.

Valstybė atiminės klientus iš verslo

Dr. R. Laurutis mano, jog naujasis valstybės duomenų centras iš jo įmonės gali perimti apie 5 procentus klientų. Tiesa, jis per daug nesibaimina – jo vadovaujama įmonė dirba pelningai duomenų centrai užpildyti beveik pilnai, o didžioji dalis, apie 90 proc. jo klientų yra užsienio įmonės.

Mindaugas Pranskevičius
Mindaugas Pranskevičius
© Bendrovės archyvas

Konkuravimas su valstybine įmone labai neparankus bendrovei „Baltneta“: beveik visi jos klientai (apie 90 proc.) yra iš Lietuvos, o duomenų centrų resursų užpildymas, vadovo teigimu, yra vos 25 procentai. Vos ketvirčiu šios verslo šakos pajėgumo dirbanti bendrovė jau daugiau nei metus siūlo tokio paties efektyvumo duomenų centrus, kaip ir valstybės įmonės statomas „Data Inn“ - su „Tier III“ sertifikavimu ir 1,3 PUE indeksu.

„Manau, kad prieš metus pirmieji atidarydami „Tier III“ saugumo lygio, 1,3 PUE duomenų centrą, užkėlėme „naują kartelę“ tokio tipo projektams Lietuvoje. Nemanau, kad kažko neteksime iš savo klientų – esame konkurencingi, teikiame gerokai platesni paslaugu spektrą negu vien duomenų centro ploto nuoma“, - optimistiškai sakė „BaltNetos“ direktorius Mindaugas Pranskevičius.

Kokią žinią valstybė siunčia verslininkams?

„Valstybė tikriausiai turi per daug pinigų, kad gali investuoti į tokias infrastruktūras, kurios jau egzistuoja Lietuvoje. Bet gal tai yra toks principo reikalas, vos ne garbės reikalas IT organizacijai turėti savo duomenų centrą. Ir nemažai lietuviškų duomenų centrų dabar stovi apytuščiai. Valstybinis duomenų centras kainuoja pinigus mokesčių mokėtojams, o kai jis bus [pastatytas – red.], atiminės klientus iš komercinių duomenų centrų“, - sakė Dr. R. Laurutis

„Įsivaizduoju kaip bus – bus pastatytas duomenų centras ir į jį bus sukelti ministerijų, savivaldybių serveriai, o privatus verslas nebegaus jokių užsakymų. Tai būtų panašu, jeigu valstybė pasistatytų baldų fabriką ir pardavinėtų baldus tik valstybei. Baldininkai nebegautų jokių užsakymų. Tokia valstybės siunčiama žinutė“, - pridūrė „Duomenų centro“ vadovas.

Finansų ministerija teisinasi: konkurencija naudinga vartotojui

„Technologijų ir inovacijų centras“ yra uždaroji akcinė bendrovė, aptarnaujanti elektros energetikos sektoriaus įmones. Tuo pačiu ši bendrovė turi kompetencijų ir galimybių išnaudoti savo turimą infrastruktūrą pelningai teikdama paslaugas rinkoje – tai, mūsų nuomone, racionali valstybės valdomų įmonių praktika“, - DELFI rašė Finansų ministerijos atstovas spaudai Vytautas Lenkutis.

„Lietuvos energijos“ grupė duomenų centrų paslaugas komerciniams klientams teikia ne pirmus metus, todėl per tą laiką sukaupta patirtis leido pasiekti puikių rezultatų – sertifikuoti pirmąjį Lietuvoje tokį duomenų centro projektą. Šis „Lietuvos energijos“ grupės pavyzdys įrodo, kad ir valstybės valdomos įmonės gali veikti efektyviai bei pelningai. Technologijų ir inovacijų centro paslaugos bus konkurencingos, o konkurencinėje kovoje visuomet laimi galutinis vartotojas, gaudamas geriausią paslaugą už palankiausią kainą“, - pridūrė ministerijos atstovas.

Prieštarauja klasikinei ekonomikos teorijai

Violeta Klyvienė
Violeta Klyvienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Iš esmės energetikai čia sau darosi“, - peržiūrėjusi akcininkų sąrašą tarė „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

„Kyla klausimas – o kam energetinėms bendrovėms reikėjo tokį centrą steigti: ar jos buvo nepatenkintos kažkokia rinkoje esančių paslaugų kokybe dėl saugumo, stabilumo ar kitų dalykų. Sunku komentuoti, kai nežinau detalių, bet manau, kad toks būtų sprendimo daryti tokį centrą pagrindimas. Realiai tokias investicijas valstybė turėtų kontroliuoti ir žiūrėti – ar apsimoka, kokie yra argumentai daryti ar nedaryti. Aišku, jeigu kažką padaro privatus sektorius, manau, labiau logiška pirkti tą paslaugą iš privataus nei steigti tokį darinį“, - teigė V. Klyvienė.

„Ekonomikos teorija apie paslaugas sako: kur rinka teikia paslaugas efektyviai, kur yra didelė konkurencija, kur galima identifikuoti kiekvieną atskirą vartotoją ir iš jo pareikalauti mokesčių, tai rinka tegu paslaugas ir teikia. Kam ten reikia kištis valstybei. Tam tikrų neefektyvumų gali būti tuomet, kai rinkoje neveikia konkurencija, kai yra monopolinė rinka, kai rinkoje reikalingi reguliavimai. Jeigu šioje rinkoje yra konkurencija ir viskas veikia efektyviai, tai iš ekonominės pusės, jeigu tai nėra daroma dėl kažkokių ypatingų saugumo reikalavimo, nesuprantu, kam valstybei reikia papildomai kurti dar kažkokią įmonę. Nes tai yra investicijos, o visada reikia paskaičiuoti – labiau apsimoka investuoti ar pirkti paslaugas. Kai kalba eina apie valstybines įmones, tai ten yra visokių keistų kabliukų. Investuoji lyg ir akcininkų [lėšas – red.], o akcininkas yra valstybė. O žinot, su valstybinių įmonių valdymo efektyvumais turime nesibaigiančių problemų.“

Kita vertus, sakyti, kad valstybė neturi steigti įmonės, jeigu jos netenkina šiandien rinkoje esanti paslaugų kokybė, vien tam, kad išgyventų kažkoks verslas turbūt irgi nėra sąžininga. O kas, jeigu liksime be elektros? Mes gi nežinome, koks yra argumentas pateiktas – kam jie nusprendė šį duomenų centrą daryti“, - sakė banko analitikė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pablo Eskobaro brolis stoja į kovą su „Apple“: išleidžia 316 eurų kainuojantį telefoną klientus vilioja vulgarumu (28)

Visame pasaulyje puikiai žinomo narkotikų barono Pablo Eskobaro brolis Roberto Eskobaras pradėjo...

Vienas žingsnis padės apsaugoti išmanųjį nuo sukčių: lengva pasidaryti – sunku „nulaužti“ (4)

Šiandien telefone telpa visas mūsų gyvenimas. Bet vienoje paskyroje saugomi ir visi mūsų...

Kalifornijos oro uosto kavinėje kavą verda robotas

Tarptautiniame San Chosė oro uoste, esančiame Silicio slėnio širdyje, atsirado kavą verdantis...

Kai kas jau nerimauja: ar Lietuva praranda greito interneto lyderės karūną (2)

„Internetas Lietuvoje – greičiausiais pasaulyje“. Tokias ir panašias antraštes esame įpratę...

Lietuvoje bus blokuojama dar viena piratinių filmų svetainė (10)

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) nusprendė blokuoti interneto svetainės...

Top naujienos

Jautri gydytojos išpažintis: turėjau pažadinti jį iš komos ir pažiūrėti, kokio dydžio insultą jam padariau (35)

Gydytoja Lina Griauslytė prieš kurį laiką kalbėjusi Seime surengtoje konferencijoje papasakojo...

Keisis verslo liudijimų tvarka: pokyčiai paveiks tūkstančius Lietuvoje (10)

Nuo kitų metų keičiasi verslo liudijimų tvarka: pagal juos nebebus galima teikti kai kurių...

Rusų pora pasikvietė į savo butą ir parodė, kaip gyvena vidutinė šeima Sankt Peterburge (501)

„Aš nesu nacionalistas. Rusai su lietuviais turi draugauti“, – žurnalistui Orijui Gasanovui...

Sunkiai suvokiamas Siamo dvynių gyvenimas: sugebėjo gimdyti vaikus ir net vairuoti (32)

Kartais sakoma, kad šiems žmonėms likimas iškrėtė nepavydėtiną išdaigą, su kuria susitaikyti...

Priminė, ką dokumentuose įrašo tiems, kurie bando duoti kyšį techninėje apžiūroje (142)

Savaitgalį Lietuvos techninės apžiūros įmonės vairuotojams primins, kad užsimerkti į...

Kaunietės įspėja: Airinas vėl ėmėsi „fotografo“ veiklos? (107)

„Ieškoma mergina fotosesijai Kaune, apartamentuose. Fotosesija nemokama. Reikalavimai – graži...

Savaitgalis nedžiugins: lietų keis lijundra ir sniegas (3)

Savaitgalį Lietuvos orus lems iš vakarų greitai keliaujančios ir viena kitą keičiančios drėgno...

Erika Umbrasaitė

Myliu, bet palieku tave, Paryžiau (1)

Sakoma, Paryžius egzistuoja žiūrinčio akyse. Jis it koks chameleonas, keičiantis spalvą,...

Įžiebta unikalumu, idėja ir elegancija didmiesčiams nenusileidžianti Kėdainių Kalėdų eglutė (9)

Didingo jos mirgėjimo, Kalėdų Senelio nuoširdumo ir augančių gerumo sparnų užburti...

Policija nukovė keturis prievartautojus-žudikus, šiems pabandžius pavogti pareigūnų ginklus ir pabėgti (9)

Indiją suskaldė žudynės: daugelis palaiko policiją, kiti tvirtina, kad jie neteisėtai tapo...