A. Paidebardo tyrinėjimų metu buvo aptikta 116 senovinių struktūrų eilė – tąsyk buvo manoma, kad šie įtvirtinimai buvo naudojami rytinei Romos imperijos sienai apsaugoti nuo invazijų iš arabų pasaulio ir Persijos.
Tačiau naujausio tyrimo metu, kurį atliko Dartmuto koledžo (JAV) mokslininkai, paaiškėjo, kad tikroji šių senovinių fortų paskirtis gali būti visai ne gynybinė.
Tyrimo autoriai analizavo XX amžiaus viduryje užfiksuotas palydovines nuotraukas, kurias JAV paviešino tik pasibaigus Šaltajam karui. 1950-60 metais vykdytų JAV žvalgybinių palydovinių programų „Hexagon“ ir „Corona“ metu įamžintus vaizdus tyrinėję mokslininkai aptiko net 396 iki šiol mokslui nežinomas Romos imperijos laikų struktūras dabartinėse Sirijos ir Irako teritorijose.
„Tokius archeologinius objektus lengva atskirti nuo šiuolaikinių struktūrų. Senovinėms struktūroms būdingos žemesnės, eroduotos sienos, tuo tarpu naujesni statiniai meta savitus šešėlius. Dažniausiai pasitaikanti Romos imperijos laikų įtvirtinimų forma – kvadratinės struktūros, kurių kraštinių ilgis yra nuo 50 iki 80 metrų“, – rašo tyrimo autoriai.
Komandai pavyko nustatyti tik 38 iš A. Poidebardo primąsyk įamžintų fortų. Tai reiškia, kad per tą laiką daugelis šių archeologinių struktūrų išnyko dėl intensyvios žemdirbystės ir urbanizacijos, rašo iflsience.com.
Įdomu tai, kad šimtai naujai aptiktų įtvirtinimų buvo plačiai išsidėstę iš rytų į vakarus. Taigi, jie nebuvo skirti Romos imperijos sienos, nusidriekusios iš šiaurės į pietus, apsaugai nuo užpuolikų iš Rytų.
Mokslininkai spėja, kad įtvirtinimų kompleksas buvo skirtas padėti judėti kariuomenei ir prekeiviams per regioną bei apsaugoti prekybininkus, keliaujančius iš rytinių Romos imperijos provincijų į to meto užsienio teritorijas.
Jei ši interpretacija pasirodys teisinga, tai gali pakeisti istorinį požiūrį apie šią Romos imperijos dalį. Visų pirma, tai rodo, kad imperijos rytinė dalis neturėjo griežtų sienų. Antra, tai leidžia manyti, kad šiame regione, ko gero, nuožmių karo veiksmų nebuvo – vietoje to buvo plėtojama prekyba su Rytų šalimis.
Jei ateityje bus atskleista daugiau XX amžiaus žvalgybinių palydovinių dokumentų, mokslininkai galės atlikti naujų archeologinių tyrinėjimų. Pavyzdžiui, 1997 m. JAV vyriausybė išslaptino tūkstančius nuotraukų, darytų JAV šnipinėjimo lėktuvais U-2, kurie 1950-1960 m. skraidė virš viso pasaulio.
Teigiama, kad šių nuotraukų skiriamoji geba yra geresnė nei dabartinio „Google Earth“. Šie kadrai ateityje padės surasti mokslo netyrinėtų archeologinių objektų visame pasaulyje.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Antiquity“.
