97 straipsnių
Archeologija (gr. αρχαιολογία 'senovės mokslas', iš gr. αρχαίος 'senas' + λόγος 'mokslas, mokymas') – savarankiška specialioji humanitarinių mokslų istorijos mokslo šaka, tirianti archeologinį paveldą – seniausiąją visuomenės istoriją, ir jos raidos dėsningumus nuo priešistorinių laikų iki maždaug XVII a. pabaigos. Archeologijos terminą pirmą kartą pavartojo Platonas.
Įsibėgėjus pavasariui, planuojama, Muziejų naktį duris atvers Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkės, archeologės dr. Raimondos Nabažaitės iniciatyva kuriama nauja kultūrinė erdvė, kurios paskirtis – šv. Jono bažnyčios istorijos, archeologinių tyrimų bei atstatymo aktualizavimas.
Archeologai Maroke aptiko daugiau kaip 80 žmogaus pėdų įspaudų. Skaičiuojama, kad jų amžius siekia apie 100 000 metų. Manoma, kad tai seniausi žmonių palikti pėdų įspaudai Šiaurės Afrikoje.
Nors šiandien archeologai labai prieštaringai vertina Giovanni Batista Belzoni asmenybę dėl jo destruktyvių metodų, grafičių terliojimo prie atrastų kapaviečių, dėl artefaktų grobstymo, vis dėlto jis laikomas archeologijos pradininku ir šiuolaikinės egiptologijos tėvu.
Kęsdami šaltį ir vėją, Serbijos archeologai tyrinėja vietą, kurioje stūksojo III a. datuojama senovės romėnų triumfo arka – viena iš nedaugelio tokio tipo statinių visuose Balkanuose.
Archeologų aptikti lobiai parodė, kas iš tiesų slypėjo po primityviu vikingų įvaizdžiu – tauriųjų metalų poreikis buvo milžiniškas
Amazonės baseine yra daugiau nei 10 tūkst. ikikolumbiniu laikotarpiu datuojamų gyvenviečių, apie kurias lig šiolei nieko nežinota, teigiama neseniai atlikto tyrimo išvadose.
1898 metais mokslininkas Manuel Roso de Luna Ispanijos Ekstremadūros regiono Kasereso provincijos Solana de Cabañas kaimelyje aptiko 130 centimetrų aukščio ir 65 centimetrų pločio akmenį, kuriame buvo išraižyta figūra, apsupta segės, veidrodžio, kardo, špagos ir keturių ratų karietos raižinių. Arche...
Lietuvoje kasmet randama senovinių lobių. Vienus lobius tikslingų tyrinėjimų metu randa archeologai, kitus – nelegaliai senovinių artefaktų ieškantys asmenys, dažnai vadinami juodaisiais archeologais. Mūsų protėvių kapų plėšimą jie sugebėjo paversti verslu. Visgi yra ir trečioji grupė – žmonės, kuri...
Turkijoje archeologai rado mįslingą tekstą, išdėstytą vienoje iš dešimčių tūkstančių senovinių molinių lentelių. Spėjama, kad tekstas buvo parašytas Hetitų imperijos laikais antrą tūkstantmetį prieš Kristų.
Artimuosiuose Rytuose esančios Romos imperijos laikų tvirtovės ir jų griuvėsai pirmą kartą buvo užfiksuoti dar XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Jas skrisdamas lėktuvu įamžino archeologas, jėzuitų tėvas Antuanas Poidebardas, atlikęs vieną pirmųjų pasaulyje aeroarcheologinių tyrimų.
1944–1953 metais daugiau nei 30 000 žmonių Lietuvoje kovojo su sovietine okupacija. Į miškus pasitraukusių Lietuvos partizanų tikslas buvo atkurti nepriklausomą, demokratinę Lietuvos Respubliką. Tokį tikslą turėjo ir aukščiausio rango Lietuvos karininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Remdamasis Lietu...
1944–1953 metais daugiau nei 30 000 žmonių Lietuvoje kovojo su sovietine okupacija. Į miškus pasitraukusių Lietuvos partizanų tikslas buvo atkurti nepriklausomą, demokratinę Lietuvos Respubliką. Tokį tikslą turėjo ir aukščiausio rango Lietuvos karininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Remdamasis Lietu...
Rugsėjo 13 d. Lietuvoje lankėsi šiuolaikinės egiptologijos legenda, archeologas dr. Zahis Hawassas. Neįtikėtinų atradimų per karjerą turėjęs vyras pastaruoju metu daug laiko praleidžia keliaudamas po pasaulį, kur gyventojams skaito pranešimus. Prieš renginį Vilniuje Z. Hawassas rado laiko prisėsti p...
Net 3 tūkst. metų senumo kaulus užuosti galintys specialiai apmokyti šunys – dešinioji kasinėjimų vietose dirbančių archeologų ranka. Elitinių keturkojų komanda šiuo metu talkina archeologės Birgit Anzerberg komandai, dirbančiai Noifarne prie Freizingo, maždaug už 25 kilometrų nuo Miuncheno Vokietij...
Prieš maždaug metus laiko į darbą Vilniaus universitete atėjęs garsus archeologas, dėstytojas docentas Gintautas Vėlius rado staigmeną: sekretorė informavo, kad kažkoks nepažįstamasis jam paliko dėžę. Ši buvo pilna į servetėles susuktų XIV amžiaus archeologinių artefaktų. Kai kurie iš jų tikrai įspū...
Archeologai per kasinėjimus už 100 km į rytus nuo Paryžiaus atrado Akmens amžiaus gyvenvietę. Anot tyrėjo Rémi Martineau, Mare de Sen Gondo rajone aptikta gyvenvietė priskiriama 3500–3000 m. pr. m. e. laikotarpiui.
Ar sutiktumėte Norvegijoje pagyventi kaip vikingas, dienas leidžiantis klajojančioje stovykloje? Vienintelis modernus daiktas, kurį su savimi galėtumėte turėti, – dantų šepetėlis. Visa kita – palapinė, rūbai, batai, patalai, maistas – tai, ką iš tiesų turėjo ir naudojo Ankstyvųjų viduramžių gyventoj...
Klaipėda ir toliau nepaliauja stebinti archeologų: šią vasarą pirmą kartą istorijoje ėmus kasinėti tarp vadinamojo Jono kalnelio ir buvusio vandens malūno plytinčią vietovę, atrasti senovinio, labai mįslingo Malūno kalvos priemiesčio likučiai.
Ant Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto alumnės bioarcheologės dr. Justinos Kozakaitės tyrimų stalo anatomine tvarka išdėlioti žmonių skeletai yra jos mėgstamo darbo kasdienybė. Jai žmonių palaikai yra tarsi rašytinis šaltinis istorikui, galintis padėti nustatyti ne tik asmens lytį ar amž...
Balandžio pradžioje, baigiantis Ramadano mėnesiui, Izraelio pajėgos surengė reidą Al Aksos mečetėje (trečioje švenčiausioje islamo vietoje). Išdaužius vitražinius langus, pareigūnai į vidų primėtė kurtinančių granatų bei ašarinių dujų flakonų. Per antpuolį suimta mažiausiai 400 palestiniečių. Po sav...
