Šiuolaikiniai šalmai, kurie dažnai yra pagaminti iš Kevlaro ar kitų kompozitinių medžiagų, efektyviau apsaugo nuo kulkų. Seni plieniniai šalmai buvo peršaunami pakankamai lengvai, tačiau jų paskirtis buvo apsaugoti karių galvas nuo krentančių nuolaužų, skeveldrų ir kitų traumų. Jie saugojo ir nuo sprogimų bangų, nors ir nebuvo tam sukurti.
Sprogimai žmogų gali sužeisti keliais būdas. Pirmiausia, pati sprogimo banga gali sugniuždyti žmogaus kūną. Tuomet didžiausius sužeidimus patiria plaučiai bei smegenys. Sprogimas taip pat gali paskleisti nemažai nuolaužų, kurios taip pat gali skrieti su jėga, kurios pakaktų nužudyti žmogų. Galiausiai, pats žmogus sprogimo bangos gali būti nusviestas į sieną ar kitą kietą objektą.
Šiuolaikiniai šalmai patikimai saugo nuo skeveldrų, krentančių daiktų ar viso kario trenkimosi į kietus objektus. Tačiau mokslininkai įtarė, kad jie prastai apsaugo nuo pačios sprogimo bangos sukelto šoko. Taigi, Duke universiteto mokslininkai nusprendė išbandyti tris istorinius šalmus (prancūzišką „Adrian M15“, vokišką „Stahlhelm M1916“ ir britišką „Brodie M1917“) bei modernų amerikietišką „Advanced Combat Helmet“ (ACH).
Mokslininkus nustebino rezultatai. ACH šiame bandyme nepasirodė geriau už daugiau nei 100 metų senumo šalmų dizainus. Tiesą sakant, geriausiai šiame bandyme pasirodė prancūziškas „Adrian“, kuris, beje, buvo ir pats lengviausias. Mokslininkai mano, kad šis šalmas buvo toks efektyvus dėl savo formos – viršutinė jo dalis buvo pati aptakiausia.
Tai negi ACH reikėtų keisti Pirmojo pasaulinio karo laikų šalmais? ACH yra keičiamas – jį pakeis patobulintas ECH. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo laikų šalmai nesugrįš. Modernūs šalmai galbūt ne taip gerai apsaugo nuo sprogimo bangos, bet jie žymiai geriau saugo nuo nuolaužų, skeveldrų ir net kulkų.
