Tas aspektas – anglies dvideginio gausa: tiek Marso, tiek Veneros atmosferose ši molekulė dominuoja, o Žemėje jos kaip tik labai mažai. Skirtumo priežastis – gyvybė, kuri skatina anglies junginių reakcijas ir padeda palaikyti žemą dvideginio lygį.
Grupė mokslininkų mano, kad tokia tendencija turėtų galioti ir kitoms planetinėms sistemoms, tad anglies dvideginio kiekį atmosferoje galima būtų naudoti kaip potencialų biopėdsaką. Tiesa, priešingai nei su kitais biopėdsakais, svarbus būtų santykinis anglies dvideginio kiekis keliose tos pačios sistemos planetose.
Taip yra todėl, kad anglies kiekis skirtingose planetinėse sistemose gali gerokai skirtis, tad ir absoliučią anglies dvideginio gausą susieti su gyvybės pėdsakais būtų neįmanoma.
Tačiau kaimyninės planetos toje pačioje sistemoje pasižymi labai panašia bendra chemine sudėtimi, taigi jei vienoje iš jų anglies junginių daug mažiau, galima daryti išvadą, kad toje planetoje yra daug vandens telkinių, vyksta tektoninių plokščių judėjimas ir/arba yra daug biomasės. Visos trys savybės daro planetą labai įdomią detalesniems tyrimams.
Dar viena priežastis, kodėl verta ieškoti anglies gausos skirtumų – tą padaryti įmanoma jau su Jameso Webbo teleskopu, tuo tarpu kiti, aiškesni biopėdsakai dar lieka nepasiekiami. Tyrėjai įvertino, kad TRAPPIST-1 sistemos planetose išmatuoti anglies dvideginio gausą užtektų keliasdešimties tranzitų stebėjimų, taigi iš viso prireiktų vos kelių ar keliolikos valandų Jameso Webbo teleskopo laiko.
Aišku, vienas indikatorius negali užtikrintai parodyti planetoje egzistuojant gyvybę ar tektonines plokštes, bet atsirinkti taikinius ilgesniems stebėjimams ir kitų biopėdsakų paieškoms tikrai padėtų.
Tyrimo rezultatai arXiv.