aA
Ketvirtadienį, 21 val. Lietuvos laiku, NASA pradėjo pranešimą apie nežemiškus vandenynus. Paskelbta, kad Saturno palydovas Enceladas turi reikiamas sąlygas gyvybei, kaip ji yra suprantama Žemėje, palaikyti. Tai - 12 metų tyrimo rezultatas. Jupiterio palydove Europoje rasta vandens įrodymų.
Enceladas
© NASA

Prasidėjus tiesioginei transliacijai, mokslininkų prognozės, kad bus kalbama apie Saturno sistemą pasitvirtino: vieni iš ekspertų buvo Cassini misijos specialistai.

NASA pranešimo metu pabrėžiama, kad Saulės sistemoje yra ieškoma gyvybės, o tam yra būtinas vanduo, tad planetose ir jų palydovuose esantys vandenynai yra labai svarbūs.

Priminta istorinė Galileo misija, kuri prasidėjo 1989 m. ir buvo baigta 2003 m.: jos metu buvo tyrinėjamas Jupiterio palydovas Europa, kuris yra padengtas ledu, tad, tikėtina, turi ir vandenyną.

Kiek vėliau, 2005 m., pradėta Cassini misija, kuri padėjo pamatyti Saturno pasaulį iš arčiau: taip pat ir daug žadantį jo palydovą Enceladą.

Pagrindinė ketvirtadienio naujiena: Saturno palydove Encelade rastas vandenilis, kuris gali būti reikalingas kai kurioms gyvybės rūšims susiformuoti. Potencialiai jis gali suteikti energijos Encelado vandenyno dugne esantiems mikrobams.

Paskelbta, kad Enceladas turi reikiamas sąlygas gyvybei, kaip ji yra suprantama Žemėje, palaikyti. Tai - 12 metų tyrimo rezultatas.

Visgi, dar nėra patvirtinta, kad Encelade yra gyvybė: turimos priemonės neleidžia patikrinti, ar Encelade yra gyvybės. Šiuo metu su Cassini yra pasiekta tiek, kiek leidžia šio erdvėlaivio galimybės.

„Šie atrasti dalykai yra gana svarbūs. Vandenilis atrodo gal ir nieko ypatingo, tuo labiau, kai Visatoje vandenilis yra labiausiai paplitęs cheminis elementas, bet reikalas tas, kad vandenilis tinkamas kaip energijos šaltinis. Vyksta taip vadinamos metano genezės reakcijos, kai vandenilis jungiasi su anglies dioksidu ir tokiu būdu gali egzistuoti primityvesnės bakterijos Encelade ir t.t.“, - DELFI sakė Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, astronomas Mindaugas Macijauskas.

Mokslininkai prognozavo, kad veikiausiai bus papasakota daugiau apie Saturno palydovą Enceladą, nes šiemet rugsėjį baigsis Saturną tyrinėjančio erdvėlaivio Cassini misija.

300 picų per valandą

„Dabar Enceladas yra aukštai Saulės sistemos (objektų), pasižyminčių gyvybei tinkamomis sąlygomis, sąraše“, – sakė vienas šios studijos pagrindinių tyrėjų Hunteris Waite'as.

Ketvirtadienį žurnale „Science“ paskelbtoje naujoje studijoje sakoma, kad atlikti tyrimai „rodo, jog esama cheminio potencialo palaikyti mikrobines sistemas“, sakė mokslininkas.

Vandenilio buvo aptikta, kai „Cassini“ 2015 metų spalį praskriejo arti Encelado paviršiaus.

Naudojant šio zondo spektrometrą nustatyta, kad nuo palydovo paviršiaus kylančius pliūpsnius sudaro 98 proc. vandens ir vienas procentas vandenilio. Taip pat aptikta kitų molekulių, tarp jų amoniako, anglies dvideginio ir metano.

Pasak mokslininkų, anksčiau vandenilis būdavo „sunkiai aptinkamas“, bet faktas, kad jo buvo rasta, atskleidžia, kad šis dangaus kūnas pasižymi gyvybei reikalingu atsirasti potencialu.

Mokslininkų nuomone, šiame palydove tikriausiai apstu gyvybei reikalingų energijos išteklių. Teksase veikiančio Pietryčių tyrimų instituto geochemikas Christopheris Gleinas juokavo, kad Encelade atsipalaiduojantis energijos kiekis prilygsta apie 300 picų per valandą.

„Tai pirmasis kartas, kai sugebėjome apskaičiuoti kalorijų kiekį nežemiškame vandenyne“, – sakė jis.

Nors „Cassini“ neturi prietaisų, leidžiančių aptikti pačios gyvybės požymius, „nustatėme, kad ten yra jai tinkamas maisto šaltinis“, sakė H.Waite'as.

„Mikrobams tai būtų tarsi saldumynų parduotuvė“, pridūrė jis.

Vuds Holo okeanografijos instituto mokslininkas Jeffrey Seewaldas patvirtino šias prielaidas „Science“ paskelbtame minėtos studijos komentare.

„Šie stebėjimai turi fundamentalią reikšmę (vertinant) gyvybės buvimo Encelade tikimybę, – pabrėžė jis. – Cheminis disbalansas, kaip žinoma, palaikantis mikroorganizmų gyvybę Žemės vandenynų gelmėse, taip pat galėtų palaikyti gyvybę Encelado vandenyne.“

Daug žadantis Europos palydovas

Prie stebėjimų Saulės sistemoje prisidėjo ir Hubble kosminis teleskopas. Vienas stebėtų kūnų - ir Jupiterio palydovas Europa.

Mokslininkai pastebėjo, terminius procesus Jupiterio palydove Europoje, kuris teoriškai yra daug žadanti vieta gyvybės paieškoms.

Palydovas Europa yra padengtas ledu, manoma, kad po juo yra vandenynas.

NASA taip pat paskelbė, kad Jupiterio palydove Europoje pastebėta vandens ir šilumos įrodymų: pastebėti vandens purkštukai po 12 stebėjimų.

Pasak M. Macijausko, kalbant apie Europą – patvirtinti keliolikos metų stebėjimai.

„Pasirodo, prieš keletą metų Hubble kosminis teleskopas pastebėjo besiveržiančius vandens garus, po to jų pastebėjo ir vėliau, o įvertinus ir Galileo duomenis, kuris buvo sudaręs šio palydovo šiokį tokį terminį žemėlapį ir nustatė, kad vandens garų išsiveržimai sutampa su termine anomalija. Gali būti, kad vandenyno dugne yra povandeniniai geizeriai“, - sakė jis.

Pirmasis numanomas pliūpsnis Europoje pastebėtas 2014 metais. Pernai mokslininkai pastebėjo garus, besiveržiančius iš tos pačios vietos, esančios ypač šiltame Europos regione, kur vandenyną dengiantis ledas gali būti suskeldėjęs.

Astronomas atkreipia dėmesį, kad jeigu abu šie kūnai būtų lediniai be vandenynų, tikimybė rasti gyvybę būtų menka.

„O dabar turime ir skystą vandenį po ledu, ir šilumos šaltinį – geizeriai, ir tuo pačiu energijos šaltinį, nes geizeriai išskiria įvairius junginius ir medžiagas, tą patį vandenilį, iš to gali misti gyvybės formos“, - apibendrino M. Macijauskas.

„Jeigu esama pliūpsnių Europoje, kaip dabar smarkiai įtariame, turėdami „Europa Clipper“ būsime pasiruošę juos“ tirti, sakė NASA Planetologijos skyriaus direktorius Jamesas Greenas.

Jupiterio palydovas Europa
Jupiterio palydovas Europa
© NASA

Šiuo metu Jupiterio tyrinėjimams numatytas Juno zondas. Palydovą Europą planuojama tyrinėti išsamiau.

NASA turi planų misijai Europa Clipper, kuri tyrinėtų Jupiterio palydovą maždaug nuo 2022 m.

„Šių atradimų svarba yra tokia, kad priešingai nei su kitų žvaigždžių planetomis, čia yra pasauliai, kurie yra mūsų kaimynystėje ir mes juos galime pasiekti. Galbūt ne patys ir ne šiandien, bet galime pasiekti nepilotuojamais erdvėlaiviais ir detaliai tyrinėti“, - dėstė M. Macijauskas.

„Cassini“ rugsėjį turėtų būti nukreiptas į Saturno atmosferą ir joje sudegti. Zondas dar paskutinį kartą praskris pro didelį Saturno palydovą Titaną ir 22 kartus kirs sritį tarp planetos ir jos žiedų.

Sprendimas užbaigti misiją buvo priimtas 2010 metais, siekiant išvengti žalos Saturno palydovams, įskaitant Enceladą, kuriame ateityje gali būti ieškoma gyvybės pėdsakų.

Tyrėjai savo naujausią atradimą vadina kertiniu akmeniu naujai tyrimų misijai.

„Stumiame tolyn (pažinimo) ribas. Atrandame naujas aplinkas, – aiškino J.Greenas. – Nors anksčiau nebūtume įsivaizdavę, kad tai įmanomą, dabar ieškome gyvybei tinkamų aplinkų mūsiškėje Saulės sistemoje.“

Cassini erdvėlaivio misija užfiksavo ne vieną įspūdingą kadrą, daugiau - galerijoje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Pinigų padirbinėtojai seniau turėjo atskirą bausmę: juos išvirdavo gyvus (7)

Per visą žmonijos istoriją mirties bausmės buvo taikomos praktiškai nuolatos. Galite...

Viena perspektyviausių Lietuvos archeologių vaikystėje ieškojo aukso: rasta taurės šukė nulėmė karjerą (5)

Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojos...

Su šiomis katėmis geriau nejuokauti: nors sveria tik 1,3 kg, gali sumedžioti net avį

Tikriausiai esate girdėję apie juodakoję katę . Ši Afrikos plėšrūnė yra garsi tuo, kad per...

Prie Švedijos krantų rastos dviejų nuskendusių XVII amžiaus karinių burlaivių liekanos

Švedijos povandeninės archeologijos specialistai aptiko du nuskendusius medinius laivus,...

Šiandien Lietuvos danguje išvysite retą reiškinį: kitą kartą tai nutiks tik 2032 m. (29)

Lapkričio 11 d., pirmadienį, 14.37 val. prasidės gana retas reiškinys – Merkurijaus planetos...

Top naujienos

Paulauskas – apie JAV atmestus kaltinimus Venckienei: manęs toks argumentas neįtikina (372)

Į Lietuvą sugrąžinta Neringa Venckienė už grotų praleis porą mėnesių. Tiesa, didelė dalis...

Neringos rūkyklas sujudinę kaimynai: žvejai kai ką nutyli (125)

Dėl rūkomos žuvies skundus parašę juodkrantiškiai nusprendė prabilti viešai: „nutylima...

Mirė Audronės Skučienės sūnus Tadas Skučas (126)

Pirmadienį po pietų mirė Neringos Venckienės pusbrolis, Audronės Skučienės 43 metų sūnus...

Jau visai netrukus – keisti orų paradoksai: situaciją gadins lietus ir vėjas, bet bus šilta

Šiandien Lietuvos orus lems anticiklono šiaurės vakarinis pakraštys. Rytinėje šalies pusėje...

Dar niekad neviešintos detalės apie Grybauskaitės darbą, vykdant užsienio politiką: viską galima apibendrinti vienu sakiniu (312)

Prezidentės Dalios Grybauskaitės užsienio politiką būtų galima apibūdinti vienu sakiniu:...

Jaunoji plaukimo talentė Smiltė pagerino du Meilutytės rekordus (6)

Lapkričio 9–10 dienomis Breste (Baltarusijoje) vyko tarptautinės plaukimo varžybos „MadWave...

Žmogaus teisių stebėtojai aplankė Venckienę: įvertino kalėjimo sąlygas (246)

Lietuvos žmogaus teisių gynimo ascociacijos (LŽTGA) atstovai pirmadienį Kauno tardymo...

Tai, ko oficialioje apžvalgoje neišvydote: Šaro klausimas Čeponiui – tai kiek jau laiko meti? (30)

Po „Betsafe- LKL “ čempionato rungtynių Alytuje, kur antroje mačo pusėje įsibėgėjęs Kauno...

Vargingoje šalyje apsilankęs lietuvis stebėjo, kaip linksminasi vietiniai: į gražias merginas svaido citrinas, bet tam yra rimta priežastis (13)

Skrendu į Adis Abebą – maždaug 2440 m virš jūros lygio įsikūrusią Etiopijos sostinę. Čia...

Didžiausiu galvos skausmu rusams tapęs Valančius buvo paruošęs aiškų planą: imperija turėjo griūti

Vyskupo Motiejaus Valančiaus laikais Lietuva priklausė Rusijos imperijai, o šioje galiojo degtinės...