Remiantis dangaus kūnų stebėjimo programa Stellarium, šį vakarą Mėnulis ir jį lydinčios planetos – Marsas ir Venera matysis vakaro žaroje žvelgiant į vakarus, šiaurės vakarus.
Reginį bus galima pamatyti iki kol trijulė pasislėps už horizonto, o tai įvyks apie pirmą valandą nakties.
Pasak dangaus peizažų fotografo Ričardo Andriuškos, šis reiškinys geriausiai matysis jau Saulei nusileidus – vakarų Lietuvoje birželio 21 dieną Saulė leidžiasi 22:24, Vilniuje – 22:00 val.
„Stebėti ir fotografuoti rekomenduočiau po 23 val., tada turėtų matytis gražiausiai. Šiam reginiui užfiksuoti užteks standartinės įrangos naktinei fotografijai – trikojo, fotoaparato ir ne itin plataus kampo objektyvo, kad planetos ir Mėnulis matytųsi labiau“, – teigė R. Andriuška. Pasak fotografo, tiek planetos, tiek Da Vinčio švytėjimo nutviekstas Mėnulis turėtų matytis plika akimi, o reginys truks apie dvi valandas. Žinoma, jei oro sąlygos bus palankios.
Kas yra „Da Vinčio“ švytėjimas
Kaip portalui Delfi paaiškino Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas, Da Vinčio (Leonardo da Vinci) švytėjimas, kitaip žinomas kaip „peleninė“ šviesa, yra Žemės apšviečiama naktinė Mėnulio paviršiaus dalis.
„Stebint iš Mėnulio, Žemės fazė yra priešinga tuo pačiu metu mūsų matomai Mėnulio fazei. Taigi, kai mes matome jauną Mėnulį, tuomet Žemė būtų pilnaties fazėje žvelgiant iš Mėnulio. Žemės pilnatis Mėnulį apšviečia 50 kartų stipriau, negu Mėnulio pilnatis – Žemę. Todėl tokio šviesos intensyvumo pakanka blausiai apšviesti naktinę Mėnulio dalį. „Peleninę“ šviesą galima matyti kiekvienos jaunaties metu“, – aiškino dr. V. Dobrovolskas.
Pirmasis blausaus Mėnulio švytėjimo jaunaties metu priežastį suprato ir paaiškino dailininkas, inžinierius, astronomas Leonardas da Vinčis ir todėl jo garbei pavadintas šis švytėjimas.
Apie šį Leonardo da Vinčio atradimą rašo NASA: „Tūkstančius metų žmonės stebėjosi „pelenų švytėjimo“, arba „senojo Mėnulio naujojo Mėnulio rankose“, grožiu. Tačiau kas tai buvo? Niekas to nežinojo iki XVI a., kol Leonardo da Vinci tai išsiaiškino ir išsprendė šią Žemės šviesulio mįslę – kai Mėnulyje nusileidžia Saulė, jame pasidaro tamsu, bet ne visiškai. Danguje lieka šviesos šaltinis – tai Žemė“.
Ar oro sąlygos leis pasigrožėti reginiu? Taip, jei pasiseks
Ir nors vasaros saulėgrįža Šiaurės pusrutulyje nėra pats geriausiai laikas dangaus kūnų stebėjimui dėl itin trumpos ir šviesios nakties, danguje trijulė bus gerai matoma ir plika akimi. Žinoma, esant palankioms oro sąlygoms. Ar pavyks tai pamatyti – priklausys ir nuo sėkmės, mat oro sąlygos birželio 21-osios vakarą ir 22-osios naktį bus permainingos
Remiantis Lietuvo hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, birželio 21 pavakarę debesuotumas šalyje didės, kai kur trumpai palis, gali ir perkūnija sugriaudėti. Nestiprus vėjas pūs iš pietų, pietryčių, nedaugiau 5-10 m/s greičiu.
Ketvirtadienio naktį iš vakarų artės atmosferos frontas. Į vakarinę šalies dalį ims plaukti tankesni debesys, čia daug kur numatomi trumpi lietūs, vietomis griaudės perkūnija. Rytinėje šalies pusėje debesys bus retesni, čia pavieniai lietaus debesys gali užklysti tik ryto valandomis. Vėjas pūs iš pietų, pietvakarių, 4-9 m/s greičiu. Naktis bus labai šilta, temperatūra nekris žemiau 14-19 laipsnių šilumos.
Kaip praneša livescience.com, panašus Marso, Veneros ir Mėnulio suartėjimas dangaus skliaute įvyks tik 2028-ųjų kovo 28.
