Taip pat sudėtinga pastebėti ir gyvybę, jei jos kur nors ten būtų. Netiesioginiai požymiai planetos atmosferoje, vadinami biopėdsakais, teoriškai aptinkami lengviau. Visgi praktikoje ir juos, pavyzdžiui deguonį, aptikti nėra paprasta.
Dabar pasiūlytas vienas galimai lengvai aptinkamas vandens ir gyvybės požymis: netikėtai mažas anglies kiekis atmosferoje.
Šis skirtumas akivaizdžiai matomas Saulės sistemoje: Veneros ir Marso atmosferos kupinos anglies dvideginio, o Žemės – ne.
Vandenynai sugeria milžiniškus kiekius anglies dvideginio bei padeda angliai susigerti į uolienas; taip pat labai daug anglies sunaudoja biosfera. Taigi analogiška situacija galėtų susidaryti ir kitose planetinėse sistemose.
Tyrėjų teigimu, anglies dvideginio gausos sumažėjimas yra vienintelis šiuo metu praktiškai prieinamas būdas ieškoti biosferos egzistavimo egzoplanetose. Jameso Webbo kosminis teleskopas šiuo metu pajėgtų išmatuoti tokį signalą TRAPPIST-1 sistemos planetose, kurių yra net septynios ir visos – uolinės.
Reikšmingi skirtumai tarp anglies gausos jų atmosferose duotų pagrindo detalesniems tolesniems tyrimams. Atskirti, ar anglį sugeria vandenynai, ar biosfera, padėtų ozono paieškos. Šią molekulę aptikti daug lengviau, nei deguonį, tačiau ji susidaro iš to paties deguonies, kurį išskiria gyvi organizmai, bet ne vandenynai. Artimiausioje ateityje anglies gausą matuoti galės ir teleskopai, skirti tiesioginiam egzoplanetų vaizdinimui, taigi galimybių pasinaudoti šiuo metodu gyvybės paieškoms tik daugės.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature Astronomy.