Mokslininkai dramatišką reginį išvydo pasitelkę specializuotus teleskopus.
Remiantis žiniasklaida, teleskopais pavyko pamatyti, kaip dvigubai už Saulę didesnė žvaigždė pernelyg priartėjo prie 20 mln. kartų už Saulę didesnės juodosios bedugnės, ir be gailesčio buvo suardyta į gabėlius, į Visatą išmesdama didelį materijos kiekį.
Tai buvo sprogimas, kurį mokslininkai galėjo stebėti pirmą kartą. Teoretikai ilgą laiką buvo įsitikinę, kad tokie atvejai įprasti: esą sunaikinus žvaigždę atsiradusi materija aplink juodąją bedugnę suformuoja savotišką besirotuojantį diską, skleidžiantį intensyvius rentgeno spindulius ir ryškią šviesą, taip pat beveik šviesos greičiu išspjauna materijos pliūpsnių. Pamatyti tokio virsmo iki tol nebuvo pavykę.
„Dar niekada neteko tiesiogiai matyti, kaip susiformuoja materijos pliūpsniai po tokių įvykių“, – teigia Andalūzijos astrofizikos instituto mokslinis darbuotojas Miguelis Perezas Torresas.
Dauguma galaktikų turi didžiųjų juodųjų bedugnių, kurios siurbia materiją ir aplink save formuoja didžiulius diskus. Kaip ten bebūtų, dažniausiai juodosios bedugnės tiesiog egzistuoja. Tai reiškia, kad ryškūs aktyvūs incidentai, kurių vieną pagaliau išvydo mokslininkai, suteikia naujų įžvalgų, kas iš tikrųjų vyksta aplink juodąsias skyles.
„Daugiausia juodosios skylės būna ramios. Tokie dramatiški įvykiai suteikia unikalią galimybę daugiau sužinoti apie didžiąsias Visatos paslaptis“, – teigia M. P. Torresas.
„Dėl kosminių dulkių sugeriančių bet kokią matomą šviesą, tokie aktyvūs įvykiai gali pasirodyti kaip ledkalnio viršūnė viso to, kas ten slypi iš tikrųjų. Žiūrėdami į tokius įvykius pro infraraudonųjų spindulių ir radijo teleskopus, galėsime sužinoti dar daugiau, išmokti dar daugiau“, – sako M. P. Torresas.
Iš pradžių ekspertai manė, kad tai, ką mano, buvo supernovos sprogimas, tačiau materija plėtėsi ir plėtėsi, įrodydama, kad, tiesą sakant, tai suardytos žvaigždės sugeneruotas procesas.
