METI („Messaging Extraterrestrial Intelligence“) – San Franciske įsikūrusios nežemiško proto atstovų tyrimų organizacijos nariai praeitą savaitę surengė susitikimą Paryžiuje, kuriame aptarė su ateiviais susijusius klausimus. Tiesą sakant, vienintelį klausimą – kodėl jų niekam iki šiol nepavyko rasti, nepaisant ne vieną dešimtmetį trunkančių paieškų, rašoma sciencealert.com.
Jei trumpai, ši mįslė žinoma kaip Fermi paradoksas – tai prieštaravimas tarp apskaičiuotų didelių nežemiškų civilizacijų egzistavimo tikimybių ir kontakto su jais ar jų egzistavimo įrodymų nebuvimo.
Egzistuoja daug hipotetinių atsakymų į šį klausimą. Galbūt nežemiška gyvybė atitverta nuo mūsų siena, kurios mes kol kas neperprantame. Gal visi ateiviai miega. O gal be mūsų nieko nebeliko, ir galbūt mes dėl to esame kalti.
Tačiau yra dar vienas galimas atsakymas į Fermi paradoksą – jį nagirnėjo ir METI tyrėjai Paryžiuje: kas, jei mums nepavyko pamatyti ar išgirsti ateivių dėl to, kad jie mus izoliavo, uždarė į didžiulį narvą, kaip žvėris milžiniškame Visatos zoologijos sode?
„Šis klausimas, kodėl mes vis dar nesame radę nežemiškos gyvybės, dažnai aptariamas, – renginyje, kuris vyko mokslo muziejuje „La cité des sciences et de l‘Industrie“, sakė METI direktorė, astrobiologė Florence Raulin Cerceau. – Bet šiose dirbtuvėse dauguma diskusijų susitelkė į prieštaringai vertinamą aiškinimą, kuris pirmą kartą buvo pasiūlytas aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtetyje – jis vadinasi „zoologijos sodo hipotezė“.
Zoologijos sodo hipotezė skamba kaip idėja iš mokslinės fantastikos filmo – tiesą sakant, ši idėja neretai ir naudojama mokslinės fantastikos kūriniuose, televizijoje, kine ir vaizdo žaidimuose. Tačiau tai gana rimtas (nors ir hipotetinis) atsakas į Fermi paradoksą, kartais dar apibūdinamą kaip „Didžioji tyla“.
„Galbūt ateiviai stebi Žemėje gyvenančius žmones panašiai, kaip mes stebime gyvūnus zoologijos sode“, – sako METI prezidentas Douglasas Vakochas.
Tačiau kaip priversti galaktinius zoologijos sodo prižiūrėtojus mums pasirodyti? METI nariams tai visai ne retorinis klausimas: organizacija išties susikūrė tam, kad rastų konkrečius būdus, kaip užmegzti kontaktą su ateiviais. Tai tarsi aktyvi SETI (angl. Search for Extra-Terrestrial Intelligence – nežemiško intelekto paieška) atšaka.
Pamatai zoologijos sodo hipotezei buvo pakloti 1973 m. straipsnyje, kurį parašė Masačusetso technologijos instituto mokslininkas Johnas Ballas.
„Nežemiška protinga gyvybė gali būti beveik visur, – rašė J. Ballas. – Tai, kad ji iki šiol neužmezgė su mumis kontakto, gali būti paaiškinta hipoteze – galbūt jie mus atitvėrė kaip laukinį kraštą ar kaip zoologijos sodą.“
Kitaip tariant, kaip aiškino Joshas Hrala 2016 m. „ScienceAlert“ paskelbtame straipsnyje, zoologijos sodo hipotezė numato, kad nežemiška gyvybė egzistuoja, bet ji taip toli pažengusi, kad nenori su mumis turėti reikalų tiesiogiai – galbūt nenori daryti įtakos mūsų visuomenei, arba tiesiog labiau linkusi stebėti mus iš tolo.
Nors ir nežinome tikslių priežasčių, kodėl esame zoolgijos sode, bet galime spėlioti.
„Nežemiškų civilizacijų atstovai galbūt slapta mus stebi, bet nesikiša į mūsų gyvenimą, – savo strapsnyje rašo J. Ballas. – Mūsų sistema ir kultūra jiems neabejotinai turi kelti kažkokį susidomėjimą. Galbūt Žemę tyrinėja bent keli jų mokslininkai.“
Zoologijos sodo hipotezė daugiau atsakymų nepateikia, bet bent jau hipotetiškai paaiškina, kodėl Visatoje mes kartais jaučiamės tokie vieniši.
„Atrodo, kad nežemiško proto atstovai mums paskyrė „galaktinį karantiną“, nes ko gero mano, kad mus ištiktų kultūrinis šokas, jei apie juos sužinotume, – per vieną iš METI diskusijų pasakė tyrėjas Jean-Pierre‘as Rospars‘as iš Prancūzijos Nacionalinio agronomijos tyrimų instituto. – Neturime jokių priežasčių manyti, kad žmogus pasiekė aukščiausią įmanomą proto išsivystymo lygį. Ateityje žmonija Žemėje gali pasiekti dar aukštesnį lygį, kuris už mūsų planetos ribų galbūt jau yra pasiektas.“
