Žmogaus sugrįžimas į Mėnulį jau visai netoli, o vėliau turėtų įvykti pirmasis astronautų išsilaipinimas Marse, rašo „The Conversation“.
Nors dabar NASA mokslininkai daro viską, kad astronautai skrydžio metu nežūtų, tačiau ateityje, per ilgesnes misijas, taip gali nutikti.
Apie tai, kaip žmonės miršta kosmose ir kas bus daroma su Mėnulyje ir Marse mirusiųjų kūnais, papasakojo Emmanuelis Urquieta iš Bayloro medicinos koledžo Hiustone (JAV).
Mirtis kosmose
Kai kalbama apie mirtį kosmose, žmonėms dažnai kyla klausimas, kas atsitiktų, jei žmogus patektų į kosmosą be skafandro.
Atsakymas labai paprastas: mirtis ištiktų beveik akimirksniu.
Nesvarbu, ar tai būtų profesionalus astronautas, ar paprastas žmogus, beorėje erdvėje iš karto pajuntamas deguonies trūkumas, o tai reiškia, kad žmogus nustotų kvėpuoti.
Tiesiogine prasme per kelias sekundes užvirtų visas kraujas bei kiti kūno skysčiai ir ištiktų mirtis.
Mirtis Marse ir Mėnulyje
Jei žmogus nuspręstų keliauti į Mėnulio ar Marso paviršių be skafandro, jo laukia tokia pati mirtis, kokia buvo aprašyta pirmiau.
Ir taip yra dėl to, kad Mėnulyje beveik nėra atmosferos, o Marse ji labai plona.
Ten nėra deguonies, taigi uždusimas, kraujo ir kitų skysčių virimas per kelias akimirkas sukeltų greitą, bet kankinančią mirtį.
Kas nutiktų žmogaus kūnui?
„Aš ir mano kolegos, kurie užsiima kosmoso medicina, visada darome viską, kad įsitikintume, jog į kosmosą skrenda sveiki astronautai, tam, kad atmestume jų mirties galimybę.
Vis dėlto negalima sakyti, kad taip negali nutikti. Todėl dabar NASA yra parengusi specialius protokolus, kurie tai reguliuoja“, – sako E. Uriquieta.
Pagal šiuos protokolus, jei astronautas miršta Tarptautinėje kosminėje stotyje, jo kūnas kosminiu laivu per kelias valandas turi būti išsiųstas atgal į Žemę.
Jei tai mirtis Mėnulyje, tokiu atveju astronauto kūnas erdvėlaiviu per kelias dienas bus pargabentas į Žemę.
Manoma, kad šiuo atveju gyvų įgulos narių gyvybių išsaugojimas yra svarbesnis prioritetas nei žuvusiojo kūno išsaugojimas.
Kalbant apie astronauto mirtį Marse, konkrečių rekomendacijų šiuo klausimu kol kas nėra.
Bet kokiu atveju tai bus didelė problema, nes miręs žmogus bus 400 milijonų kilometrų atstumu nuo Žemės.
„Greičiausiai įgula tokiu atveju iš karto negrįš į Žemę. Tikėtina, kad mirusio žmogaus kūnas į mūsų planetą bus pargabentas jau misijos pabaigoje, maždaug po poros metų, jei astronauto mirtis įvyko dar skrydžio metu“, – sako E. Uriquieta.
Prieš išsiunčiant kūną į Žemę, jis greičiausiai bus laikomas specialioje kameroje arba maiše.
Kosminiame laive temperatūra ir drėgmė neturėtų turėti įtakos kūno būklei.
Ar Marse galima palaidoti žmogų?
Jei astronautas mirė netrukus po nusileidimo Marse, kyla klausimas, ką tokiu atveju reikėtų daryti su jo kūnu?
Kūną galima kremuoti, tačiau tai atimtų daug gyviems žmonėms reikalingos energijos.
Palaidoti kūną Marso dirvožemyje taip pat nepageidautina, nes Žemės bakterijos gali užteršti vietos paviršių.
Todėl tikėtina, kad laukiant misijos pabaigos kūnas taip pat būtų paslėptas maiše, sako E. Urquieta.
Pasak mokslininko, atsižvelgiant į kosmoso tyrinėjimo tempus, dabar turime galvoti apie tai, kad žmonės gali mirti kito pasaulio paviršiuje, ir suprasti, ką tokiu atveju reikėtų daryti.
