1,93 kilogramų sveriantį aukso gabalą Alamedos parke darbų metu rado statybininkas. Aukso luito kilmė paslaptimi išbuvo net 39 metus, rašo sciencealert.com.
Tačiau dabar, pasinaudojęs specialiomis rentgenogramomis Meksikos Nacionalinis antropologijos ir istorijos institutas (INAH) patvirtino radinio kilmę: tai – ispanų skuboto (nors ir laikino) atsitraukimo, pavadinto „Noche Triste“ (liet. „Liūdnoji naktis“), palikimas.
Tą naktį – 1520 m. birželio 30 d. – actekai, įsiutę dėl konkistadorų įvykdytų kilmingųjų ir žynių žudynių, iš savo sostinės Tenočtitlano išvarė ispanų įsibrovėlius.
Tačiau konkistadorai pabėgo ne tuščiomis: iš miesto jie išgabeno tiek turto, kiek tik galėjo panešti – ir šis aukso luitas yra jų gabento lobio dalis.
„Vadinamoji „Noche Triste“ yra vienas iš konkistos epizodų, kurie bus prisimenami šiais metais. Turime tik vieną tos nakties daiktinį įrodymą: aukso gabalas, kuris prieš 500 metų pasimetė Tenočtitlano kanaluose, bet kurio dabartinė analizė patvirtino, kad jis yra iš būtent šio istorinio įvykio“, – sakoma INAH pranešime.
Kai 1519 m. H. Cortesas į actekų imperiją atvyko su savo vyrais, actekų imperatorius Montezuma svečius sutiko draugiškai,bet įtariai. Tačiau, konkistadorai netrukus rūmuose tapo nepageidaujamais svečiais – jie pasisavino imperatoriaus turtus ir patį valdovą pavertė savotišku įkaitu.
1520 m. birželį H.Cortesas, kuris savo ekspediciją Meksikoje pradėjo be oficialaus leidimo, sužinojo, kad Ispanijos gubernatorius Kuboje jį suimti pasiuntė kareivių dalinį. Jis paliko savo leitenantą Pedro de Alvarado’ą tvarkytis Tenočtitlane, o pats. H. Cortesas išvyko kautis su atvykstančiais kareiviais – ir galiausiai šiuos nugalėjo.
Likęs vienas, P. de Alvarado pradėjo bijoti, kad actekai jį puls, todėl surengė kilmingųjų ir žynių žudynes. Actekai sukilo, ispanai pabėgo – ir bėgdami pametė šį jau šiais laikais atrastąjį aukso luitą.
Tyrimo metu nustatyta, kad luito sudėtis atitinka kitų šio laikotarpio actekų aukso luitų sudėtį.
„Šis luitas yra svarbiausia šio istorinio įvykio dėlionės dalis“, – teigia INAH.
