Taigi Mėnulis privalo būti šiek tiek jaunesnis už mūsų planetą. Žemės amžius datuojamas 4,543 milijardo metų, pagal seniausius aptiktus kristalus. Mėnulio amžius seniau buvo laikomas 4,42 milijardo metų, bet dabar atrasti senesni kristalai rodo, kad palydovas egzistavo bent prieš 4,46 milijardo.
Atradimas padarytas nagrinėjant Apollo astronautų pargabentus Mėnulio mėginius. Juose esama mikroskopinių cirkonio kristalo granulių, o šiose galima rasti urano ir švino atomų. Uranas-238 (izotopas su 238 dalelėmis branduolyje: 92 protonais ir 146 neutronais) po truputį skyla į kitus elementus, o skilimo grandinė baigiasi švinu-206 (82 protonai ir 124 neutronai). Švinas-206 kitais būdais nesiformuoja, taigi tik susiformavę kristalai turėjo tik urano-238, o visas švinas-206 juose atsirado radioaktyvių skilimų metu.
Skilimo pusperiodis – laikas, per kurį pusė pradinio urano pavirsta švinu – yra 4,5 milijardo metų, taigi ši elementų pora puikiai tinka matuoti labai ilgiems laikotarpiams. Naujojo tyrimo autoriai išgarino keletą cirkonio granulių ir nustatė garų cheminę sudėtį – toks metodas patikimesnis ir jautresnis, nei kieto kristalo charakterizavimas. Nustatytas mineralo amžius – 4,46 milijardo metų, su 31 milijono metų paklaida. Tai bent 40 milijonų metų didesnis amžius, nei ankstesni vertinimai.
Cirkonio kristalai labai atsparūs smūgiams ir aukštai temperatūrai, bet net ir jie nebūtų išgyvenę Tėjos smūgio į Žemę. Taigi šie kristalai galėjo susiformuoti tik po to, kai Mėnulio pluta sustingo. Vadinasi, pats palydovas turėjo susiformuoti dar šiek tiek anksčiau. Toks amžiaus patikslinimas svarbus, nes leidžia geriau sudėlioti Saulės sistemos jaunystės įvykių chronologiją. Pati Saulė įsižiebė prieš 4,571 milijardo metų, taigi Mėnulis susiformavo per 110 milijonų metų po to.
Skaitmeniniai modeliai jau seniau rodė, kad Tėjos smūgis turėjo įvykti 50-100 milijonų metų po Saulės sistemos susiformavimo, nes vėliau tiesiog nebuvo likę pakankamai didelių migruojančių kūnų. Ankstesni Mėnulio amžiaus vertinimai nederėjo su šiais rezultatais, o naujieji – dera.
Tyrimo rezultatai publikuojami Geochemical Perspectives Letters.