Nors tai ir nėra pats įspūdingiausias kada nors matytas Žemės ir Mėnulio kadras, vis dėlto iš kitos planetos perspektyvos užfiksuotų mūsų planetos ir jos palydovo kadrų nėra daug.
Anot ESA mokslininkų, ši nuotrauka yra įkvėpta NASA kosminio zondo „Voyager 1“, kuris prieš 33 metus užfiksavo legendinį kadrą „Pale Blue Dot“ (Blyškus žydras taškelis). Tąsyk pirmą kartą iš taip toli buvo įamžinta mūsų planeta – tuo metu „Voyager 1“ nuo Saulės buvo nutolęs maždaug 6 mlrd. km.
„Štai čia. Tai yra namai. Čia mes“, – 1990-aisiais legendinį kadrą aprašė Carlas Saganas, vienas iš „Voyager 1“ projekto mokslininkų.
Panašios mintys gali kilti žvelgiant ir į naująjį Žemės ir Mėnulio kadrą, užfiksuotą zondo „Mars Express“. Tik pažiūrėkite į tą baltą taškelį kosmoso tamsoje – štai ten esame mes.
„Norėjome į šiandieną sugrąžinti Carlo Sagano išsireiškimą“, – liepos 12 dienos ESA pranešime paaiškino „Mars Express“ mokslininkas Jorge'as Hernándezas Bernalis
Pasak jo, šiuose „Mars Express“ užfiksuotuose Žemės ir Mėnulio kadruose mūsų planeta yra nutolusi taip, lyg žiūrėtume į skruzdėlę būdami nuo jos 100 metrų atstumu.
„Ir nors tokių vaizdų jau esame matę, šis reginys priverščia stabtelėti ir susimąstyti: nėra jokios planetos „B“, todėl mes privalome rūpintis tuo blyškiu žydru taškeliu“, – sakė J. H. Bernalis.
Naujausiame kadre zondas fotografavo Žemę ir Mėnulį tuo metu, kai atstumas iki Žemės buvo maždaug 300 mln. km.
Tiesa, „Mars Express“ Žemę ir Mėnulį įamžino ir 2003-aisiais, netrukus po jo paleidimo. Tąsyk mūsų planeta ir palydovas užfiksuotas 8 mln. km atstumu.
Nors suplanuota „Mars Express“ misija turėjo trukti tik vienerius Marso metus (687 Žemės dienas), nuo zondo paleidimo jau prabėgo 20 metų ir jis vis dar atlieka savo funkciją. Per tą laiką zondas apskriejo Marsą 24 tūkst. kartų ir įveikė 1,1 mlrd. km, rašo iflscience.com.
„Mars Express“ dirbo kartu su 12 kitų Marse misijas vykdžiusių kosminių įrenginių – zondų, marsaeigių, nusileidimo aparatų ir prisidėjo prie 1800 mokslinių tyrimų apie Marso atmosferą, klimatą ir planetos paviršių.
Skaičiuojama, kad zondas „Mars Express“ veiks mažiausiai iki 2026- ųjų.
„Ko gero praeis dar 20 metų, kol žmonės patys nuo Marso paviršiaus galės pažvelgti į Žemę tamsiame nakties danguje“, – sakė projekto „Mars Express“ mokslininkas Colinas Wilsonas.
