Tiesa, dar ilgą laiką vandens buvo popaviršiniuose rezervuaruose. Šie kartais pratrūkdavo ir sukeldavo trumpis potvynius. Dažnas tokių potvynių pėdsakas yra ilgi grioviai, iš pusiaujo aukštumų einantys į šiaurines žemumas. Juose neabejotinai yra daug nuosėdinių uolienų, bet jų kilmė – įvairialypė.
Dalis medžiagos atnešta iš vandens rezervuaro, dalis – iš aplinkinių aukštumų, dalis – iš tų pačių žemumų, kurias graužė vandens srovė. Dabar pirmą kartą atrastas nuosėdinių uolienų regionas, kuriame nuosėdos greičiausiai kilusios tik iš rezervuaro.
Regionas yra Hidraoto chaose – netvarkingo paviršiaus zonoje ties Marso pusiauju. Pietinėje jo dalyje rasta plynė, padengta nuosėdinėmis uolienomis. Vietinė topografija nerodo jokių galingų potvynio srautų; panašu, kad čia popaviršinis rezervuaras prasiveržė į viršų ir suformavo ežerą, kuris vėliau išgaravo arba ištekėjo palaipsniui.
Taigi tikėtina, kad nuosėdos šiame regione yra koncentruotas rezervuaro uolienų palikimas. Dar įdomesnė detalė – pagal kraterių tankį atrodo, kad paviršius čia tėra milijardo metų amžiaus, taigi rezervuaras prasiveržė daug vėliau, nei dauguma – trumpų potvynių pikas buvo prieš 3,4 milijardo metų.
Visi šie požymiai daro Hidraoto chaosą labai įdomia vieta gyvybės pėdsakų paieškoms Marse, taigi ateities misijų planuotojai turėtų į tai atsižvelgti.
Tyrimo rezultatai publikuojami Scientific Reports.