aA
Marse aptikti dideli požeminiai ledo telkiniai vėl suteikė naujų užuominų apie tai, kiek vandens gali būti pasiekiama Raudonojoje planetoje ir kur jis yra, ketvirtadienį pranešė mokslininkai.
© Shutterstock

Nors jau gana seniai buvo žinoma, kad Marse yra ledo, ateities atradėjams gali būti gyvybiškai svarbu geriau suprasti, kur ir kokiame gylyje jis yra, sakoma JAV moksliniame žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje.

„Iš esmės, astronautai galėtų tiesiog nueiti ten su kibiru ir kastuvu ir gauti tiek vandens, kiek jiems reikia“, – teigė vienas iš straipsnio autorių, Shane'as Byrne'as iš Arizonos universiteto Tunono Mėnulio ir planetų laboratorijos.

Iš viso buvo aptikti aštuoni ledo telkiniai, o kai kurie jų yra vos metro gylyje. Jų storis siekia 100 ir daugiau metrų, tačiau jie yra paveikti erozijos.

Tos požeminės uolos, arba skardžiai, atrodo, „yra beveik grynas ledas“, teigiama straipsnyje.

Minimi telkiniai buvo aptikti ištyrus fotografijas ir duomenis, surinktus JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) palydovo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO), kuris jau nuo 2005 metų skrieja aplink Marsą.

Pirmąkart apie Marse aptiktą vandenį „Science“ rašė 2010-aisiais.

Plačiai išplitęs ledas

Tačiau dabar mokslininkai supranta, kad ledas šioje planetoje yra išplitęs gerokai plačiau nei buvo manoma anksčiau, sakė minėto straipsnio autorius JAV Geologijos tarnybos geologas Colinas Dundasas iš Flagstafo miesto Arizonoje.

„Maždaug po trečdaliu Marso paviršiaus teritorijos yra plonas sluoksnis tvirto ledo, kuris rodo neseną Marso istoriją“, – teigė jis.

„Tai, ką čia matėme, yra ledo skerspjūvis atskleidęs mums trimatį vaizdą su daug daugiau detalių nei kada nors anksčiau“, – pridūrė C. Dundasas.

Lede matomos skirtingų spalvų juostos, kurios rodo, kad jis susiformavo pasluoksniui, galbūt – kaip per tam tikrą laiką susikaupęs sniegas, virtęs ledo sluoksniu.

Mokslininkų manymu, ledas susiformavo palyginti neseniai, nes tų telkinių paviršius, regis, yra lygus, be jokių kraterių, kurie susiformuoja dangaus kūnų nuolaužoms įsirėžiant į planetą.

Vis dėlto nėra aišku, kaip ir kada tie ledo telkiniai susiformavo.

Tos uolos buvo aptiktos šiauriniame ir pietiniame Marso pusrutuliuose, 55-58 laipsnių platumoje, kuri ant Žemės primintų Škotiją ar Pietų Amerikos pakraštį.

Marso žiemos metu šie regionai panyra į visišką tamsą, todėl žmonės negalėtų ten ilgam apsistoti.

Vis dėlto sąlygos ten nėra tokios klastingos kaip ašigaliuose, ir jei iš vieno iš aptiktų ledynų būtų paimtas mėginys, mokslininkai galėtų daug sužinoti apie Marso klimatą ir potencialias sąlygas gyventi žmonėms.

„Jei turėtumėte misiją į vieną iš šių telkinių, paimtumėte visų skardžio sluoksnių mėginius, galėtumėte gauti detalią Marso klimato istoriją“, – sakė viena iš MRO projekto mokslininkių Leslie Tamppari iš Reaktyvinio judėjimo laboratorijos.

„Tai – dalis visos istorijos: kas nutinka vandeniui Marse bėgant laikui, kur jis patenka, kur kaupiasi ledas, kada jis nuslūgsta?“ – sakė ji.

NASA planuoja išsiųsti pirmąją žmonių misiją į Marsą iki šio amžiaus 4-ojo dešimtmečio.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kokio ūgio vyrai moterims patinka labiausiai? Mokslininkų išvados patiks ne visiems

Kad ir kaip aktyviai tai neigtume, žmonės partnerių vis dar ieško pagal išvaizdą. Charakterio...

Šie kosmoso klajūnai jau ne kartą pražudė gyvybę Žemėje (9)

Tarp didžiųjų planetų skrajojantys asteroidai vadinami kentaurais. Kartais aplinkinių kūnų,...

Aukcione bus parduodamas didžiausias į Žemę kada nors atskridęs Mėnulio akmuo

Aukciono Bostone organizatoriai teigia parduodantys didžiausią kada nors į Žemę atskridusį...

Ieškoti nežemiškos gyvybės trukdo ledo smaigai (2)

Jupiterio palydovas Europa laikomas viena tikėtiniausių vietų aptikti nežemišką gyvybę...

Pagaliau aptikta išsėtinę sklerozę sukelianti molekulė (2)

Imuninė sistema įprastai kovoja su įsibrovėliais – bakterijomis ir virusais. Sergant išsėtine...

Top naujienos

Dr. Kjellas Nordstromas: tai, kas šiuo metu vyksta, pasaulį pakeis negrįžtamai (97)

Pasaulis, kuriame nebeįmanoma nieko prognozuoti. Toks, kuriame viskas skaitmenizuojama, o tada –...

Prieš dešimtmetį šlovės spinduliuose maudęsis Vitalijus Autukas: nežinau, kas būtų, jei būčiau likęs Lietuvoje (55)

Vitalijus Autukas – atrodytų, tokia girdėta ir taip gerai pažįstama pavardė, tačiau mintyse...

Šimonytė: čia dar vienas „rekordinis“ biudžetas (40)

Vyriausybė antradienį pritarė kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui, kuris,...

Orai: permainos ne už kalnų

Jei praėjusią savaitę rudeninę striukę ar paltą įdienojus dažnam teko nešti rankose, tai...

Gentvilas siunta dėl Šimašiaus kuriamo komiteto: nebevaidinkite, kad su mumis kuriate liberalią visuomenę (104)

Vilniaus meras, vienas liberalų sąjūdžio lyderių Remigijus Šimašius pranešė, kad sieks...

11 mitų apie sveiką mitybą: kai kurių taisyklių laikomės visiškai be reikalo (15)

Minint Pasaulinę maisto dieną pats metas išsklaidyti sveikos mitybos mitus ir pradėti mėgautis...

Jolanta Blažytė: apie santykius su buvusiu vyru ir ką reiškia būti labai turtinga moterimi (59)

Viena įtakingiausių Lietuvos verslininkių Jolanta Blažytė pasakoja, kad verslą kūrė, nes buvo...

„Žalgirio“ lyderiu greitai tapęs naujokas labiausiai laukia toliašaudės artilerijos protrūkio specialiai Krepsinis.lt iš Stambulo (5)

Kauno „Žalgiriui“ sezonas Eurolygoje prasidėjo skaudžiu pralaimėjimu namuose prieš Vitorijos...

Vengdami mokesčių už stovėjimą, vairuotojai ėmėsi radikalių kovos priemonių (188)

Vilniuje vis augant mokamų stovėjimo vietų skaičiui, į darbus automobiliais važiuojantys ir jų...

Du Griezmanno įvarčiai paguldė ant menčių futbolo grandų dvikovoje pirmavusius vokiečius

Po vokiečių pirmojo įvarčio atsitiesusi Prancūzijos rinktinė UEFA Tautų lygos rungtynėse...