Misijos „Chang'e 3“ raketa, nešanti šešiaratį aparatą, kurio pavadinimas – „Nefritinis triušis“ – siejamas su kinų liaudies padavimais, pakils 1 val. 30 min. vietos (sekmadienį 19 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
„Chang'e 3“ bus paleista į Mėnulį iš Sičango palydovų paleidimo centro gruodžio 2 dieną“, – valstybinis transliuotojas CCTV šeštadienį paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
Valstybinė naujienų agentūra patvirtino starto datą, cituodama pareigūnus Sičuano provincijoje veikiančiame kosminiame centre.
Šio starto sėkmė žymės svarbią gairę Kinijos kosmoso tyrimų programoje, pagal kurią numatoma maždaug 2020 metais įkurti nuolatinę orbitinę bazę, o galiausiai – pasiųsti žmones į Mėnulį.
„Be astronauto nuskraidinimo į kosmosą, ši kosminė misija, ko gera, yra pati sudėtingiausia, kokios ėmėsi Kinija“, – naujienų agentūrai AFP sakė kosminių technologijų analitikas Morrisas Jonesas iš Australijos.
„Be to Kinija taps trečiąja šalimi, minkštai nutupdžiusia kosminį aparatą Mėnulyje“, – pridūrė jis.
Pekinas sparčiai vysto savo kosminę programą, vadovaujamą kariškių ir pabrėžiančią didėjantį šalies vaidmenį tarptautinėje arenoje, jos technologinius pajėgumus ir valdančiosios Komunistų partijos gebėjimą sukurti gerovę valstybėje, anksčiau kentėjusioje nuo didelio skurdo.
Pirmasis Kinijos sukonstruotas Mėnulio zondas „Chang'e 1“ buvo paleistas 2007 metais, bet savo misija jis baigė įsirėžęs į mūsų planetos palydovo paviršių.
Antrasis – „Chang'e 2“ – kelionę pradėjo trejais metais vėliau ir, apskriejęs aplink Mėnulį, buvo pasiųstas į tolimąjį kosmosą stebėti vieno asteroido.
Lapkričio pabaigoje Kinija pristatė savo pirmojo mėnuleigio modelį: aukso spalvos šešiaratį aparatą su saulės baterijomis, panašiomis į sparnus.
Vėliau šis aparatas buvo pavadintas „Yutu“ – „Nefritiniu triušiu“ – pagal balsavimą internete, kuriame dalyvavo per 3 mln. žmonių.
Pasak legendos, triušio pavidalas matomas ant mėnulio disko. Tuo tarpu Vakarų šalyse Mėnulyje tradiciškai įžvelgiamas žmogaus veidas arba žmogaus figūra.
Pagal senovinį kinų padavimą, baltasis triušis yra nemirtingumo piliulę prarijusios Mėnulio deivės Čangės palydovas, amžinai gaminantis gyvybės eliksyrą.
Mėnuleigio misijos vadovas Ouyang Ziyuanas sakė „Xinhua“, kad minėtas senovinis tikėjimas susijęs su atvaizdu, kurį sudaro dėmės, Mėnulio paviršiuje atsiradusios nuo asteroidų smūgių.
„Mėnulio paviršiuje yra kelios tamsios dėmės; senovėje mūsų žmonės įsivaizdavo, kad yra mėnulio rūmai, osmantų medžiai ir nefritinis triušis“, – aiškino jis.
Mėnuleigį sukonstravęs Šanchajaus aerokosminių sistemų inžinerijos tyrimų institutas teigia padaręs kelis technologinius proveržius, kurdamas šį aparatą.
Institutas, priklausantis Kinijos aerokosminių mokslų ir technologijų korporacijai, susijusiai su karine pramone, nurodė, jog tarp šių naujovių buvo ir mėnuleigio „autonominė“ navigacijos sistema bei jo ratai, kurie turėtų gerai sukibti su puriu Mėnulio paviršiumi.
Šis zondas gali įveikti iki 30 laipsnių įkalnę ir nuvažiuoti 200 metrų per valandą, sakė jo konstruktoriai.
Mėnuleigio pristatymas įvyko tą pačią dieną, kai Indija ruošėsi pasiųsti į kosmosą savo pirmą Marso tyrimų aparatą ir tapti pirmąja Azijos šalimi, kurios zondai pasies Raudonąją planetą.
Kinijos kosminė programa per pastarąjį dešimtmetį padarė reikšmingą pažangą. Spalį Kinija paminėjo savo pirmojo pilotuojamo kosminio skrydžio 10 metų sukaktį.
Kai astronautas Yang Liwe 2003 metais 14 kartų apskriejo aplink Žemę per 21 val. trukusį skrydį kosminiu laivu „Shenzhou 5“, Pekinas buvo taip smarkiai susirūpinęs dėl šios misijos sėkmės, jog paskutinę minutę nurodė atšaukti raketos starto tiesioginę televizijos transliaciją.
Tačiau vėliau Kinija pasiuntė į kosmosą iš viso 10 astronautų (aštuonis vyrus ir dvi moteris), kurie šalyje vadinami taikonautais, per penkias atskiras misijas. Į orbitą taip pat buvo iškeltas kosminis modulis „Tiangong 1“.
Staigi ir sutelkta Kinijos kosminės programos plėtra smarkiai skiriasi nuo dabartinės padėties Jungtinėse Valstijose, kurios 2011 metais paskutinį kartą paleido į kosmosą daugkartinio naudojimo erdvėlaivį „Space Shuttle“ ir kurių tolesni veiksmai šioje srityje išlieka neapibrėžti, šalyje stiprėjant nepritarimui, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų leidžiami kosmoso tyrimams.
Tačiau Kinija dar atsilieka nuo daug šioje srityje pasiekusios Rusijos ir Jungtinių Valstijų, kurių patirtimi Pekinas kliaujasi iki šiol.