Kodų klausimai
Todėl projektu „Aurora“ ieškoma būdų, kaip pažymėti objektus, kad juos būtų galima lengvai atpažinti tarptautiniu mastu. Daugelis muziejų savo kolekcijose esančius objektus žymi kodais, kurie kitur neatpažįstami.
„Jei muitinės pareigūnas pamatys kodą, jis tikriausiai žinos, kad objektas priklauso muziejui ar viešajai įstaigai, bet negalės pasakyti, kuriai“, – sakė Varga. „Tiriame, ar galime sukurti ką nors, ką naudoti būtų lengviau“.
Dėl savo geografinės padėties Vengrija yra vienas iš pagrindinių neteisėtos prekybos maršrutų iš Artimųjų Rytų į Vakarų ir Šiaurės Europą.
Projektu „Aurora“ siekiama susieti artefaktus su cheminiais žymenimis, kuriuos valdžios institucijos ir kultūros ekspertai galėtų greitai identifikuoti. Žymenys bus sukurti naudojant nanotechnologijas ir bus nematomi žmogaus akiai. Projektas tęsis trejus metus iki 2025 m.
„Jei, pavyzdžiui, galėtumėte sukurti sistemą, kurią būtų galima naudoti visoje Europoje, potencialūs pirkėjai arba teisėsaugos institucijos galėtų labai lengvai patikrinti objektą“, – sakė Varga, vadovaujanti projektų koordinavimo ir parodų valdymo skyriui 221 metų senumo Vengrijos nacionaliniame muziejuje Budapešte.
Projektų trijulė
„Aurora“ yra vienas iš trijų ES projektų, kuriais siekiama sukurti naujus vogtų objektų nustatymo ir archeologinių vietovių apsaugos nuo plėšikų metodus. Kitos dvi iniciatyvos vadinamos „Anchise“ ir „Enigma“.
Visi trys projektai parengti remiantis 2022 m. gruodžio mėnesio Europos Komisijos veiksmų planu, kuriuo siekiama sustiprinti ES kovą su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis.
Plane išdėstyti įvairūs su teisės aktų leidyba nesusiję veiksmai, kurių gali imtis Komisija, ES vyriausybės bei nacionalinės muitinės, policijos, teisminės ir kultūros institucijos, įskaitant aktyvesnį dalijimąsi informacija ir intensyvesnį mokymą šioje srityje. ES teisėsaugos agentūra Europolas atlieka pagrindinį vaidmenį dedant visas pastangas.
Prekyba kultūros vertybėmis yra trečia pagal dydį neteisėtos prekybos forma pasaulyje po ginklų ir narkotikų, pasak buvusios Prancūzijos centrinio biuro kovai su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis (OCBC) vadovo pavaduotojos Corinne Chartrelle.
Vien per 2020 m. pasaulyje konfiskuota daugiau nei 850 000 artefaktų, ir daugiau nei pusė jų buvo Europoje, kaip apskaičiavo Tarptautinės kriminalinės policijos organizacija, arba Interpolas.
Tačiau, kadangi daugelis neteisėtos prekybos atvejų lieka nepastebėti, tikrasis mastas greičiausiai bus daug didesnis, kaip teigia Europos Komisija.
Pavogti ar išplėšti objektai gali pasirodyti teisėtoje rinkoje, dažnai su įmantriais, bet padirbtais, dokumentais apie jų kilmę.
Terorizmo ryšiai
Chartrelle, kuri dalyvauja projekte „Anchise“, susirūpinimą kelia ir neteisėta ginkluotų grupuočių prekyba kultūros vertybėmis.
„Žinome, kad archeologinių vietų plėšimais finansuojamas terorizmas, ir negalime šių dviejų dalykų atskirti“, – sakė ji.
2015 m., kai JAV kariai įsiveržė į „Irako ir Levanto Islamo valstybės“ finansų vadovo namus Sirijoje, jie rado didelę artefaktų, išplėštų iš archeologinių vietų ir muziejų, slėptuvę. Jie taip pat rado dokumentus, rodančius, kad „Islamo valstybė“ organizavo tų vietų plėšimą, apmokestino pajamas ir pardavė antikvarinius objektus.
Kitais metais JAV vyriausybė pateikė ieškinį, kuris, kaip manoma, yra pirmasis tokio pobūdžio ieškinys, siekdama susigrąžinti „Islamo valstybės“ neteisėtai parduotus objektus. Tai buvo įspėjimas tarptautinei meno rinkai saugotis nuo netyčinio terorizmo finansavimo.
Niekas nežino, kiek pinigų kovotojų grupuotės uždirba pardavusios tai, ką kai kurie vadina „krauju suteptais antikvariniais daiktais“. Tačiau pastaraisiais metais gausėjantys plėšikavimo ir neteisėtos prekybos masto įrodymai buvo perspėjimas institucijoms.
„Yra labai didelė archeologinių artefaktų paklausa, nes Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose atsidaro daugybė muziejų, kuriems, natūralu, reikia objektų“, – teigė Chartrelle.
Plėšikavimo karštieji taškai
Plėšikavimas yra didelė problema, nes artefaktai yra iškasami ir paimami prieš archeologams sužinant apie jų egzistavimą. Jie neįrašyti į jokią duomenų bazę ir apie juos negali būti pranešama kaip apie pavogtus.
Tarptautinė muziejų taryba (ICOM) skelbia objektų, kurie gali būti paimti iš plėšikavimo karštųjų taškų, įskaitant Afganistaną, Braziliją, Kambodžą, Kiniją, Egiptą, Libiją, Meksiką, Siriją ir Ukrainą, raudonuosius sąrašus.
Prancūzijos nacionalinės policijos mokyklos, kurioje dabar dirba Chartrelle, tyrėjai plėtoja priemonę „Arte-Fact“, kurią jie sukūrė pirmiausia tam, kad nustatytų pavogtus ir išplėštus objektus pagal ankstesnį projektą.
Objekto nuotrauka įkeliama į mobiliojo telefono programą, kurioje vaizdas tikrinamas nacionalinėse ir tarptautinėse vogtų daiktų duomenų bazėse.
Vykdant „Anchise“, kuris prasidėjo vasario mėnesį ir tęsis iki 2026 m. pradžios, artefaktai bus įtraukiami į ICOM raudonuosius sąrašus.
„Tai padės identifikuoti išplėštus objektus“, – sakė Chartrelle. „Sistema neveiks 100 procentų, bet pareigūnas bus perspėtas, kad objektą reikia ištirti“.
Programa taip pat pasiūlys geriausius ekspertus, į kuriuos reikėtų kreiptis dėl to objekto.
Pasak Chartrelle, pagrindinis būdas pažaboti plėšikavimą yra apriboti pardavimus. Tai sumažintų paklausą, o dėl to savo ruožtu sumažėtų apiplėšimų.
„Norėdami tai padaryti, turime sugebėti greitai atpažinti šiuos objektus, kai jie pasirodo aukcionuose arba internete“, – pabrėžė Chartrelle.
Duomenų bazių nuskaitymai
Kaip ir „Anchise“, „Enigma“ kuriamas įrankis, skirtas policijos ir ICOM duomenų bazėms, numatytoms pavogtiems ar išplėštiems objektams, nuskaityti.
ENIGMA koordinatorius Charalampos Georgiadis sako, kad technologijos bus efektyvesnės, jei visi muziejai naudos tuos pačius metodus objektams, kuriems kyla rizika, apibūdinti.
„Norime sukurti unikalų objektų identifikatorių“, – sakė Graikijos Salonikų Aristotelio universiteto Civilinės inžinerijos mokyklos docentas Georgiadis.
Pasak jo, tai reiškia, kad reikia parengti standartizuotus aprašus, įskaitant spalvą, medžiagą, formą ir dydį, kuriuos muziejai gali naudoti minimaliomis pastangomis ir sąnaudomis.
Projektu „Enigma“, kuris vyks iki 2025 m., taip pat siekiama, kad būtų galima naudoti dirbtinį intelektą internetui nuskaityti dėl vaizdų ir informacijos apie objektus, kurie gali būti pavogti ar išplėšti.
Meno kūriniai ir antikvariniai objektai nuo COVID-19 pandemijos pradžios 2020 m. vis dažniau perkami ir parduodami internetu.
Dėl to internetinės prekyvietės atlieka vis svarbesnį vaidmenį palengvinant nusikalstamą veiklą, anot Pasaulio muitinių organizacijos.
Neteisėti kasinėjimai
„Enigma“ ir „Anchise“ tyrėjai taip pat ieško būdų, kaip apsaugoti archeologines vietoves nuo plėšikų. Jie kuria įrankius, skirtus vietovėms konfliktų zonose stebėti, naudojant nuotolines fiksavimo priemones, pavyzdžiui, dronais filmuotą medžiagą ar palydovinius vaizdus.
Kaip teigia Varga iš Budapešto, net jei pavogti objektai galiausiai surandami, informacija, kuri turėtų būti surinkta kasinėjant, prarandama visam laikui.
„Jei archeologas randa kapą su objektais, jis renka informaciją apie tai, kur daiktai laikomi kape, ar tai vyro, moters ar vaiko kapas ir kur kapas yra“, – teigė ji.
Vengrijos nacionalinis muziejus, seniausias ir didžiausias šalies muziejus, yra atsakingas už daugelį šalies archeologinių kasinėjimų. Jis informuoja visuomenę apie plėšikavimo daromą žalą.
„Dažnai nežinome apie vietovę, kad ji apskritai egzistuoja, todėl tikrai svarbu šviesti žmones“, – sakė Varga.
Anot projekto tyrėjų, daugelis Europos šalių, įskaitant Prancūziją, Ispaniją, Graikiją ir Italiją, susiduria su daugybe vagysčių ir plėšimų.
„Nenorime prarasti savo kultūrinio paveldo Europoje“, – sakė Georgiadis iš Salonikų Aristotelio universiteto. „Jis sujungia mus su mūsų šaknimis“.
Šiame straipsnyje paminėti tyrimai buvo finansuoti ES lėšomis. Straipsnis buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.
