Ši triumfo arka buvo aptikta gruodžio mėnesį toje vietovėje, kur buvo įsikūręs romėnų miestas Viminaciumas – netoli Kostolaco miesto, esančio už 70 km į rytus nuo Belgrado. Vadovaujantis archeologas Miomiras Koracas sakė, kad ši arka buvo atrasta kasinėjant pagrindinę Viminaciumo – romėnų Moesijos provincijos sostinės – gatvę.

„Viminaciumą dabar praturtino triumfo arka, o tai nėra labai paplitęs objektas, ypač šioje pietrytinėje Europos dalyje. Romoje jų buvo apie dvidešimt, gal net daugiau.

Archeologai Serbijoje atkasė Romos imperijos laikų Triumfo arką.

Jų taip pat buvo aplinkinėse vietovėse. Artimiausia stūksojo Salonikuose, bet čia, šiame regione, tai yra pirmoji triumfo arka“, – sakė Archeologijos instituto Belgrade direktorius ir Viminaciumo projekto vadovas Miomiras Koracas. Be to, dabartinė arheologinių kasinėjimų vieta yra aplink industrines zonas – netoliese veikia galinga šiluminė elektrinė, šalia ir milžiniškos akmens anglies kasyklų teritorijos.

Viminaciumas buvo plačiai išsidriekęs romėnų miestas, turėjęs 45 tūkst. gyventojų.

Jame buvo pastatytas hipodromas, gynybiniai įtvirtinimai, forumas, rūmai, šventyklos, vienas amfiteatras, akvedukai, pirtys ir dirbtuvės. Miestas gyvavo nuo I iki VI a. Archeologai tikisi rasti ir daugiau miesto fragmentų.

Archeologai Serbijoje atkasė Romos imperijos laikų Triumfo arką.

„Čia regime pagrindinius gyvenimo laikotarpius. Matome pastatus, kurie datuojami II a., kai ši miesto dalis buvo laikoma elitine dalimi, ir III a. pradžia, kai buvo pastatyta arka. Iš kur tai žinome? (Per juos) Sužinome tikruosius šioje miesto dalyje gyvenusių žmonių pomėgius ir įpročius, tai įrodo atvežtinė keramika, Rodo amforos, naudotos vynui gabenti, taip pat Juodosios jūros amforos“, – sakė Archeologijos instituto Belgrade tyrinėtojas Ilija Dankovicius.

Iki šiol archeologams pavyko aptikti du romėnų laivus, auksinių plytelių, monetų, nefrito skulptūrų, religinių reikmenų, mozaikų, freskų, ginklų ir trijų mamutų liekanas.

Archeologai Serbijoje atkasė Romos imperijos laikų Triumfo arką. Maketas

Primename, kad archeologai Serbijoje, buvusios Romos imperijos teritorijoje, aptiko taip vadinamą vėjo varpelį „tintinnabulum“ arba kitaip – skraidantį penį. Manoma, kad tokie daiktai Romos imperijos laikais buvo kabinami prie įėjimų į namus ar kitas patalpas ir atliko „magišką“ patalpų apsaugos funkciją nuo piktų dvasių.

Skraidantis romėniškas penis aptiktas Serbijoje. Ilija Danković, Arheološki institut nuotr.

Šis romėniškas skraidantis falas aptiktas buvusio senovės Romos miesto Viminaciumo griuvėsiuose netoli dabartinio Serbijos mieso Kostolaco, apie 50 km į rytus nuo Belgrado.

Anot archeologų, pastatą, kurį „saugojo“ skraidantis penis, suniokojo gaisras ir jo metu griuvusi veranda amžiams po žeme paslėpė joje kabojusį vėjo varpelį.

Skraidantis romėniškas penis aptiktas Serbijoje. Ilija Danković, Arheološki institut nuotr.

Pasak serbiško portalo „Sve o arheologiji“, tintinabulai buvo naudojami ir gaminami taip, kad gaudytų vėją ir taip sukletų žvangėjimą.

Toks triukšmas ir išvaizda anuomet tyrėjo atbaidyti namus ir jo gyventojus nuo „piktos akies prakeiksmo“, kuriuo buvo giliai tikima.

\