Lapkričio 17 dieną tyrėjai papasakojo apie šiaurės rytinėje Ispanijos dalyje, Katalonijoje, rastas vėžlio Leviathanochelys aenigmatica liekanas. Šių roplių ilgis siekė 3,7 metro, svoris – beveik dvi tonas. Jie gyveno kreidos periodu – paskutiniuoju dinozaurų eros laikotarpiu.
Tai didžiausias Europos vėžlys, gerokai lenkiantis dabartinį stambiausią tolimą giminaitį – kietaodį vėžlį, galintį pasiekti dviejų metrų ilgį ir garsėjantį dideliais įveikiamais atstumais.
Leviathanochelys aenigmatica dydžiu tik nedaug nusileidžia didžiausiam žinomam vėžliui Archelonui, kuris gyveno maždaug prieš 70 milijonų metų ir užaugdavo iki 4,6 metro ilgio.
„Manau, kad šis vėžlys yra svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma, kalbame apie naują rūšį, o juk paleontologams labai svarbu sužinoti naujų dalykų apie praeitį. Be to, naujai atrastas vėžlys yra didelis, tiesą sakant, didžiausias aptiktas Europoje, kalbant apie šią erą“, – teigė Angelis Golobartas, Katalonijoje esančio Miquelio Crusafonto paleontologijos instituto dinozaurų ekosistemų tyrimų grupės vadovas.
Panašu, kad Leviathanochelys aenigmatica daugiausia laiko praleisdavo vandenyje ir į sausumą išlipdavo retai, pavyzdžiui, kiaušiniams dėti. Dubens kaulo priekinėje dalyje esančių atsikišimų neturi jokie kiti žinomi vėžliai, vadinasi, tai visiškai nauja rūšis, kuri įrodo, kad gigantizmas buvo būdingas skirtingų kreidos laikotarpio rūšių atstovams, gyvenusiems Šiaurės Amerikoje ir Europoje.
