fosilijos

Mokslininkai pirmą kartą iš atskirų aptiktų dalių surinko įspūdingo senovinio jūrinio „drakono“ fosilijas, praneša Nacionalinis Škotijos muziejus. Manoma, kad šis triaso laikotarpiu gyvenęs keistos išvaizdos padaras savo grobį medžiojo sekliuose to meto vandenyse.

Mokslininkai pristatė Peru rasto senovinio banginio, pavadinto Perucetus colossus, liekanas.

Išskirtinai gerai išsilaikę mažyčių kirmėlių, jūrų žvaigždžių, kempinių, sliekų ir kitų būtybių, neturinčių šiuolaikinės paralelės, fosilijos, aptiktos Velso karjere, kuria gyvybės Žemėje paveikslą prieš 462 milijonus metų.

Prieš 83 milijonus metų subtropiniuose vandenyse, skalavusiuose tuometinės Europos krantus, gyveno vieni didžiausių vėžlių, kuriuos galima palyginti su hečbeko dydžio automobiliu.

Britų mokslininkai tvirtina, kad Lochneso pabaisos, meiliai vadinamos Nese, egzistavimas yra „tikėtinas“. Tyrėjai teigė, kad jie turi mažų pleziozaurų, ilgakaklių jūrinių roplių, priklausančių pleziozaurų būriui, fosilijų.

Didžiulis dinozauras į krokodilo panašiu snukiu, aptiktas Vaito saloje vieno sėkmingiausių fosilijų medžiotojų Jungtinėje Karalystėje, tikriausiai buvo didžiausias kada nors dabartinės Europos teritorijoje gyvenęs grobuonis, ketvirtadienį paskelbė mokslininkai.

Gali būti, kad Marse kadaise egzistavo gyvybė. Jei taip, jos pėdsakai greičiausiai bus kokios nors fosilijos uolienose. Gali būti, kad marsaeigis Perseverance aptiks fosilijas primenančių uolienų gabaliukų. Ar tai būtų vienareikšmiški praeities gyvybės įrodymai? Visai nebūtinai.

Phacopinae pobūriui priklausę trilobitai turėjo unikalias akis, kuriose maždaug 200 didelių lęšiukų apjungdavo po mažiausiai šešias individualias facetes, kurių kiekviena, savo ruožtu, suformuodavo nuosavą mažą sudėtinę akį. Maža to, prieš 40 metų paleontologijos mėgėjo Wilhelmo Sturmerio atlikta re...

Gyvūnai galėjo rastis 350 milijonų metų anksčiau, nei manyta. Vienų iš pirmųjų gyvūnų, pinčių, fosilijos rastos uolienose, kurioms 890 milijonų metų.

Rykliai mūsų planetoje gyvuoja jau pusę milijardo metų. Sunku patikėti, bet ryklių čia buvo jau tada, kada dar nebuvo medžių. Be to, šie gyvūnai atlaikė ne vieną nykimo epizodą, kai nuo Žemės paviršiaus buvo nušluotos beveik visos gyvybės rūšys. Nepriklausomai nuo vertinimo kriterijų, rykliai yra vi...

Tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė atradę nepaprastą suakmenėjusį lizdą Kinijoje, kuriame išsilaikė bent 8 atskirų dinozaurų, gyvenusių prieš 70 mln. metų fosilijos.

Pažangi skenavimo technologija atskleidė intriguojamų detalių apie mažapėdžio fosiliją. Šie žmonių pirmtakai gyveno Pietų Afrikoje prieš daugiau nei pusketvirto milijono metų, reikšmingos mūsų evoliucijos istorijai sankirtos metu.

Bonos universiteto (Vokietija) mokslininkai išsprendė daugybę metų paleontologams ramybės nedavusią mįslę.

Pajūrio regioninis parkas sekmadienį pranešė apie neįprastą radinį. Pajūryje specialistai aptiko suakmenėjusią fosiliją.

Ankstyviausieji žinduoliai galėjo būti šaltakraujai.

Šiuo metu žmonija taip sparčiai ir stipriai keičia Žemės paviršių, kad nemažai mokslininkų tai įvardija kaip naują geologinę epochą – Antropoceną. Net jei žmonės rytoj išnyktų, dar milijonus metų būtų galima aptikti plastiko ir betono, taip pat kitų cheminių junginių, kuriuos Žemėje gaminame tik mes...

Senovinio jūros dugno uolienose aptinkamos fosilijos rodo klestinčią ir įvairią jūros ekosistemą, kurią užklojo palaikų sluoksnis. Per „Didįjį išmirimą“, įvykusį prieš 252 milijonus metų, išnyko apie 96 proc. jūrose gyvenusių rūšių, gyvybei teko milijonus metų vėl daugintis ir diversifikuotis.

Tyrėjai iš Edinburgo universiteto tyrė priešistorinių krokodilų fosilijas, siekdami aptikti trūkstamą šių grobuonių evoliucijos grandį. Rastą grandį jie pavadino Magyarosuchus fitosi.

Mary Anning labai gerai pažinojo paplūdimius – visą savo gyvenimą ji praleido Anglijos pietinėje pakrantėje, garsėjusioje uolingais skardžiais ir juose besislepiančiomis fosilijomis. Lankydama sekmadieninę mokyklą M. Anning teišmoko skaityti ir rašyti, tačiau tėvas jai įdiegė puikius fosilijų medžio...

Šiuolaikinio žmogaus protėviai paliko Afrikos kontinentą beveik 100 tūkstančių metų anksčiau, nei buvo manoma iki šiol. Tai praėjusią savaitę pareiškė Izraelio antropologai.