Lakūs cheminiai elementai ir junginiai, tokie kaip vanduo, susidūrimo metu turėjo beveik visiškai išgaruoti ir susimaišyti. Abiejuose po susidūrimo besiformuojančiuose kūnuose – Žemėje ir Mėnulyje – jie turėjo pasiskirstyti vienodai – nebūtinai vienodais kiekiais, tačiau vienodais izotopiniais santykiais.
Izotopai yra atomų atmainos, turinčios skirtingą neutronų kiekį, pavyzdžiui įprastas deguonis turi 8 protonus ir 8 neutronus, o deguonis-17 – devynis neutronus. Taigi tik susiformavusiuose Žemėje ir Mėnulyje vandens molekulių dalis su deguonimi-17 turėjo būti vienoda.
Dabar, ištyrus Žemės ir Mėnulio uolienų mėginius paaiškėjo, kad skirtumas tarp deguonies-17 vandenyje yra tik 3-4 dalys milijone (t.y. tarp milijono vandens molekulių Žemėje rasime tik 3-4 molekulėmis pasunkinto vandens daugiau nei Mėnulyje). Toks skirtumas yra labai nedidelis ir leidžia spręsti, kad didžioji dalis vandens Žemėje buvo dar iki Mėnulį suformavusio susidūrimo.
Stebimas skirtumas galėjo atsirasti vėliau, kai kometos ir asteroidai toliau atnešė vandens, bet šis vėlesnis vandens papildymas tegalėjo sudaryti tik 5-30 proc. viso Žemės vandens.
Šis atradimas padeda geriau suprasti ir Žemės ankstyvąją evoliuciją ir galimą egzoplanetų evoliucijų įvairovę.