Teleskopais ir palydovais Marsą tyrę mokslininkai teigė aptikę nedidelį kiekį metano dujų, tačiau „Curiosity“ šių dujų neranda. Žemėje per 95 proc. atmosferoje esančių metano dujų susidarė iš mikroorganizmų. Mokslininkai vylėsi, kad šių dujų buvimas Marse rodo, kad ten taip pat gali būti mikroskopinių organizmų. Kita vertus, metanas Marse gali atsirasti iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, kometų ar asteroidų arba dėl geologinių procesų.
Marsaeigis „Curiosity“ pradėjo tirti Raudonosios planetos atmosferą netrukus po nusileidimo 2012 metų rugpjūtį. Tai, kad robotas neaptiko metano, reiškia, kad šių dujų Marso atmosferoje gali būti tik toks mažas kiekis, kurio šiuo metu turima „Curiosity“ įranga nepajėgia užfiksuoti. Tai, kad robotas tiria orą tik planetos paviršiuje ir vienoje vietovėje, neturėtų daryti įtakos, nes žinoma, kad Marso atmosfera gerai maišosi. Netrukus ketinama padidinti „Curiosity“ galimybes užfiksuoti net labai mažą metano kiekį.
Mokslininkai teigia, kad šis atradimas verčia abejoti hipoteze dėl gyvybės Marse. Kita vertus, Marse gali būti kitokių mikroorganizmų, kurie neišskiria metano dujų.
