Po keleto dienų paaiškėjo, kad situacija sudėtingesnė: zondas nusileido aukštyn kojomis.
Tiesa, ši žinia atėjo kartu su geresne: naujoviška zondo navigacijos sistema suveikė puikiai ir jis nusileido vos 55 metrai nuo numatyto taikinio. Nusileidimas buvo planuojamas 100 metrų spindulio zonoje, kai tuo tarpu ankstesnėms misijoms reikėdavo maždaug 10 kilometrų nusileidimo aikštelės saugumui užtikrinti.
Zondo apvirtimo priežastis – prieš pat nusileidimą sustreikavęs vienas iš variklių. Nepaisant šios bėdos, viskas pasisuko gera linkme ir pirmadienį zondas atsigavo – Japonijos kosmoso agentūra pranešė vėl užmezgusi ryšį su juo. Misijos komanda nusprendė nebandyti atversti zondo į numatytąją padėtį, nes taip kiltų rizika jį apgadinti.
Jie susikoncentravo į duomenų rinkimą per kelias likusias paras: diena Mėnulyje baigėsi vasario 1 dieną. Tada zondas vėl užmigo dviem savaitėm, kol Saulė vėl patekės. Jei zondas išgyvens nakties periodą, jis turėtų vėl pradėti dirbti antroje vasario pusėje.
Zondas Mėnulyje nusileido ne vienas: nuo jo sėkmingai atsiskyrė du maži mėnuleigiai. Vienas jų šokčioja Mėnulio paviršiuje, kitas – „bėga“ judindamas ratus-pelekus, panašiai kaip jūriniai vėžliai.
Būtent mėnuleigių atsiųstos nuotraukos leido suprasti pagrindinio zondo padėtį. Visi trys prietaisai yra daugiau technologijų bandymo misijos, tačiau turi ir mokslinių prietaisų, skirtų aplinkos savybėms matuoti.