Kavos aparatas, gudriai pavadintas „ISSpresso“, yra bendras „Lavazza“, Italijos kosminės inžinerijos bendrovės „Argotec“ ir Italijos kosmoso agentūros, sveria 20 kg. Jis astronautus pasieks šių metų lapkritį, kartu su pirmąja Italijos astronaute moterimi, kapitone Samantha Cristoforetti. O kuo gi ypatingas espresso gaminimas kosmose?
Jei atvirai – ne tiek jau ir daug. Visų pirma, slėgis, panaudojamas espresso aparate, yra didelis – nuo 8 iki 10 atmosferų – dėl to astronautams, dirbantiems su pačiu brangiausiu visų laikų žmonijos moksliniu projektu, kaskart nuspaudus kavos gaminimo mygtuką, dėl įtampos turėtų drėkti delnai. Dėl to plastikiniai vamzdeliai, kuriais paprastai transportuojamas garas aparato viduje, buvo pakeisti plieniniais, išlaikančiais net 400 atmosferų slėgį. To turėtų pakakti. Stoties viduje slėgis yra toks pats, kaip ir Žemės paviršiuje, todėl vanduo užverda toje pačioje 100ºC temperatūroje.
Savaime suprantama, šiek tiek reikėjo pakoreguoti ir kavos išpylimo mechanizmą. Aparatas kavą ne šiaip sau išspjauna į mikrogravitacijos aplinką, o suleidžia jį į mažus plastikinius maišelius, panašius į tuos, kokiuose surenkamas donorų kraujas. O tai reiškia, kad kava bus geriama ne iš atviro puodelio, bet per šiaudelį (nors, žinoma, gali būti bandoma ir praryti ore plūduriuojantį kavos burbulą).
O koks bus kavos skonis? Prastesnis. Mat per maišelį kavos nebus įmanoma užuosti, o kvapas yra itin svarbus bet kurio maisto ar gėrimo skonio elementas. Kita vertus, espresso skonis yra stiprus ir be kvapo, todėl galutinis astronautų ragaujamas variantas turėtų būti gardesnis nei mums, žemiečiams pardavinėjama tirpi kava.
