Vašingtono universiteto mokslininkai žaibiškai atsiradusį įtrūkimą pastebėjo 2012 metais Pušų salos (Pine Island) ledyno šelfe – sparčiausiai tirpstančiame Antarktidos ledyne, kuris sudaro apie 25 proc. viso Antarktidoje prarandamo ledo.
Stebėjimus jie vykdė naudodamiesi kitų mokslininkų ant šelfinio ledyno sumontuotais prietaisais ir radarų duomenimis iš palydovų.
„Mūsų žiniomis, tai buvo greičiausias kada nors pastebėtas plyšio vėrimosi įvykis“, – universitet pranešime teigė pagrindinė tyrimo autorė Stephanie Olinger.
Plyšys – tai įtrūkimas, einantis tiesiai per ledo šelfą. Dažnai po jų seka ledo atskilimai, kai didžiuliai ledo gabalai atskyla nuo ledyno ir įkrenta į jūrą.
Kiti plyšiai Antarktidoje gali susiformuoti per kelis mėnesius ar metus. Tačiau, kaip rodo šis tyrimas, jie gali susidaryti ir vos per kelias akimirkas, ypač pažeidžiamiausiose Antarktidos vietose.
„Tai rodo, kad esant tam tikromis aplinkybėmis, ledo šelfas gali subyrėti. Tai perša mintį, kad ateityje turime atkreipti dėmesį į tokią įvykių eigą ir aprašyti šiuos lūžius didelio masto ledo dangos modeliuose“, – aiškino S. Olinger.
Mokslininkai siekia suprasti ledynų skilinėjimo fiziką, visų pirma todėl, jog dėl klimato kaitos Antarktidos ledo danga tirpsta ir joje vis dažniau atsiveria plyšiai.
„Ar plyšio vėrimasis labiau primena stiklo aižėjimą, ar tąsios ir lipnios medžiagos plyšimą? Toks buvo klausimas. Imant šį konkretų skilimą, mūsų skaičiavimai rodo, kad tai labiau panašu į stiklo dūžį“, – sakė S. Olinger.
„Prieš tobulindami didelio masto ledo dangų modelius ir prognozuodami būsimą jūros lygio kilimą, privalome turėti gerų, fizika paremtų žinių apie daugybę įvairių procesų, darančių įtaką šelfinių ledynų stabilumui“, – pridūrė ji.
Naujasis tyrimas skelbiamas žurnale „AGU Advances“.
Įgriuvęs ledynas Antarktidoje
Mokslininkai padarė išvadą, kad atrodantys stabiliai ledynai Antarktidoje dėl šiltėjančios vandenynų temperatūros gali netekti daug ledo. Toks įspėjimas paskelbtas po tyrimo, kurį atliko Lidso universiteto tyrėjai, vadovaujami glaciologijos mokslininko Benjamino Walliso. Analizuodama palydovinius duomenis, tyrėjų komanda pastebėjo didelius Cadmano ledyno pokyčius. Šis ledynas yra Antarktidos pusiasalio vakarinėje dalyje, Beascochea įlankoje.
Nuo 2018 m. lapkričio iki 2021 m. gegužės ledyno plotas sumažėjo aštuoniais kilometrais, nes sueižėjo ledyno gale esantis ledo šelfas – ledo dalis, kuri tęsiasi į jūrą ir siekia jūros dugną vadinamojoje įšalo zonoje.
Ledo šelfas buvo atrama, kuri stabdė ledyno judėjimą į jūrą. Mokslininkai mano, kad skalaujamas šiltesnio vandens ledo šelfas suplonėjo, atitrūko nuo jūros dugno, todėl nebegalėjo sulaikyti ledyno.
Dėl šių procesų dvigubai padidėjo ledyno judėjimo greitis ir padidėjo nuo jo į jūrą atskylančio ledo ledkalnių pavidalu.
Akivaizdžius pokyčius Cadmano ledyne užfiksavo ir ESA palydovas Copernicus Sentinel-2.
Ledo šelfas buvo atrama, kuri stabdė ledyno judėjimą į jūrą. Mokslininkai mano, kad skalaujamas šiltesnio vandens ledo šelfas suplonėjo, atitrūko nuo jūros dugno, todėl nebegalėjo sulaikyti ledyno.
Dėl šių procesų dvigubai padidėjo ledyno judėjimo greitis ir padidėjo nuo jo į jūrą atskylančio ledo ledkalnių pavidalu. Apie tai daugiau skaitykite čia: Antarktidoje tyrimus atlikę mokslininkai įspėja, kad lūžio taškas jau pasiektas – grius ir stabiliausiais laikyti ledynai
Parengta pagal space.com, iflscience.com, Lidso universiteto, scitechdaily.com, ESA, Delfi arch. inf.
