Bene aiškiausiai vėjo poveikis matyti ten, kur plyti smėlynai. Dabar mokslininkai pasinaudojo Marso kopų nuotraukomis ir sudarė globalų bei lokalius vėjo krypčių žemėlapius (marsalapius). Dominančios kopos yra barchanai – lygumoje vėjo sunešti nesimetriški kauburiai.

Barchano kopų žemėlapiai Marse, sudaryti taikant mašininį mokymąsi, su numanoma kopų migracija ir vėjo kryptimis. Nuotr. Geophysical Research Letters (2023).

Barchanai atsiranda ten, kur dominuoja vienos krypties vėjas. Jų lėkštas šlaitas visada nukreiptas į vėjo pusę, o statusis – priešinga kryptimi. Be to, statusis šlaitas būna įgaubtas, taip barchanas įgyja charakteringą pusmėnulio formą, žiūrint iš viršaus.

Marso smūginiai krateriai su kopomis, susitelkusiomis ties kraterio pakraščiu, kur reljefas yra lėkštesnis, palyginti su gilesniame krateryje esančiomis kopomis, susitelkusiomis centre.  Nuotr. Geophysical Research Letters (2023).

Padedami mašininio mokymosi algoritmų, mokslininkai nustatė daugiau nei 700 tūkstančių barchanų kryptis visame Marso paviršiuje. Pagal jas jie sudarė dominuojančios vėjo krypties marsalapius. Pagrindiniai tokio marsalapio bruožai žinomi jau seniau: ties vidutinėmis platumomis vėjai daugiausiai pučia į šiaurę, o arti Šiaurės ašigalio – ratu ta pačia kryptimi, kaip planeta (cikloniškai).

Marsas / Scanpix/NASA/ESA nuotr.

Tiesa, aptiktas ir silpnesnis anticiklonas dar arčiau ašigalio, kurį greičiausiai sukelia oro masės, judančios nuo ašigalio į pietus. Mažesniais masteliais dominuojančios vėjo kryptys nuo globalių skiriasi ten, kur paviršius labai nelygus, pavyzdžiui krateriuose ir šalia jų. Net ir mažesni nei šimto kilometrų skersmens krateriai gali reikšmingai paveikti vėjus.

Šie rezultatai padės tobulinti Marso klimato modelius bei geriau pasiruošti ateities misijoms į Raudonąją planetą.

Marsas / Scanpix/NASA/ESA nuotr.

Tyrimo rezultatai publikuojami Geophysical Research Letters.