Žolininkė rekomenduoja į gaminamą maistą įdėti čiobrelio: bus sveika ir švari oda

Rugsėjo 17 d. minima šventoji Hildegarda Bingenienė – viduramžių vienuolė, mistikė, Bažnyčios mokytoja, gydytoja, žolininkė, filosofė, muzikė ir šviesuolė. Apie jos asmenybę, pasaulėžiūrą ir veiklą pasakoja Jolitos Bernotienės ir Onutės Grigaitės knyga „Džiaugsmo virtuvė“. Joje, be biografinės dalies, yra ir gastronominė, kuri pristato sezoninius augalus ir jų gydomąsias savybes šv. Hildegardos žodžiais, palydimais gamtos ekologės Onutės Grigaitės šiandieniais pasakojimais.

Knygoje nemažą vietą užima valgių receptai, kuriuos adaptavo ir šiuolaikiniam skoniui pritaikė profesionalus virėjas Egidijus Simutis. Mėsos ir žuvies patiekalai derinami prie tinkamiausių prieskoninių žolelių ir daržovių – priešingai nei daugumoje kulinarinių knygų. Receptuose stengiamasi nenaudoti produktų, kurių šv. Hildegarda nežinojo – bulvių, pomidorų ar kukurūzų, o gaminama tik iš vienuolės rekomenduojamos mėsos ar žuvies.

Paprastasis čiobrelis (Thymus serpyllum)

Gamtos ekologė Onutė Grigaitė pasakoja, kad pasaulyje aptinkama daugiau nei 50 čiobrelių rūšių, paplitusių Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje savaime auga dviejų rūšių čiobreliai: paprastasis ir keturbriaunis. Šv. Hildegarda ypač vertino paprastąjį čiobrelį.

„Užklydusius į smėlėtus šilus liepos–rugpjūčio mėnesiais maloniai stebina violetiniai žiedų kilimėliai. Priartėję atpažįstame čiobrelių kvapą. Tai ir yra paprastasis čiobrelis, liaudyje dar vadinamas lebeda, čėbru, dievaičiu, timkužiu. Jis visada žaliuoja, jam nebaisus šaltis, smėlis, sausros, tik nemėgsta aukštesnių augalų draugijos, mat šie užstoja saulę. Taigi radęs laisvą smėlio lopinėlį įsikuria ir išleidęs gulsčius stiebelius jį uždengia“, – pasakoja gamtos ekologė.

Karštą vasaros dieną, įkvėpę oro, prisodrinto pušų ir čiobrelių kvapo, patiriame palaimą, ramybę ir kartu tarytum pabunda kiti malonūs pojūčiai.

Dažnai ant čiobrelių kerelių matome drugelių, bitučių, kamanių, mat žiedeliai išskiria daug nektaro. Skaičiuojama, jog hektaras čiobrelių išskiria apie 380 kilogramų nektaro.

Čiobreliai tinka visur: maistui, vaistams, kosmetikai ir gėlynams. Tad tiesiog būtina jų visada turėti namuose.

Šv. Hildegarda manė, kad paprastasis čiobrelis padeda mums išsaugoti švarią ir sveiką odą. Ji ragina mus naudoti čiobrelį kaip prieskonį, bet būtinai virtą.

Avienos troškinys su čiobreliais

Reikės:

500 g avienos,
1 svogūno,
2 šaukštų aliejaus,
250 ml baltojo vyno,
pusės šaukštelio džiovintų čiobrelių lapelių,
maltų juodųjų pipirų,
250 g alyvuogių,
laurų lapų,
česnako,
trupučio speltų miltų,
druskos.

* Mėsą supjaustykite kubeliais, pasūdykite, apibarstykite pipirais ir truputį pakepinkite aliejuje kartu su smulkiai supjaustytais svogūnais. Sudėkite sugrūstą česnaką, čiobrelius, supilkite vyną (mėsa turi būti apsemta) ir viską troškinkite ant didelės kaitros, kad truputį nugaruotų skystis.

* Troškinį uždenkite ir toliau troškinkite ant nedidelės kaitros. Prieš patiekdami padažą sutirštinkite miltais, nukelkite nuo kaitros, suberkite alyvuoges, išmaišykite ir 5 minutes palaikykite. Troškinį dėkite į pašildytas, česnaku ištrintas lėkštes.

Sausainiai su čiobreliais

Reikės:
600 g speltų miltų (tinka ir rupūs, tik sausainiai bus kietesni),
180 g sviesto,
60 g rudojo cukraus,
100 g migdolų miltų (tinka ir pirktiniai),
1 kiaušinio ir dar 2 trynių,
druskos,
100–110 ml vandens,
džiovintų čiobrelių miltelių (galite imti ir šviežių smulkintų čiobrelių – iki 10 g).

* Miltus, cukrų ir čiobrelius gerai išmaišykite dubenyje. Įtarkuokite burokine tarka sviestą, išminkykite, kol susidarys trupiniai. Įmuškite kiaušinį, įleiskite trynius. Išminkykite. Pilkite vandenį ir viską gerai dar kartą išminkykite.

* Iškočiokite plonus lakštus ir išpjaustykite sausainius. Kepkite 20–30 minučių iki 180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje.