Tradicinis Kūčių stalas
Autentiški patiekalai būdavo gaminami iš tų maisto produktų, kuriuos lietuviai naudojo ir iki krikščionybės Lietuvoje priėmimo, rašoma atsiųstame pranešime. Pagal krikščioniškąją tradiciją ant stalo negali būti valgių iš mėsos, paukštienos, žuvies ir kiaušinių. Tinkami produktai būdavo: daržovės, grūdai, sėklos, riešutai, vaisiai, uogos, grybai, kitos miško gėrybės su dilgėlių, kanapių arba sėmenų aliejumi.
Gėrimui ant stalo dėdavo šaltino arba šulinio vandens, kuris Kūčių naktį tapdavo virsmo vandeniu, sveikatos šaltiniu, o įvairios giros, kompotai ar kisieliai atsirado pamiršus senąsias taurias gamtiškąsias tradicijas ir pataikaujant savo pilvui.
Vėliau, maždaug XVIII a., atsirado tirštas avižų kisielius, aguonų pienas su kūčiukais, auselės arba virtinukai su baravykų įdaru, saulėgrąžų aliejus. Žuvis, silkė – tai jau krikščioniškojo laikmečio įtaka. Be to, ant Kūčių stalo neturėtų būti valgių iš bulvių, majonezo, pomidorų padažo, taip pat blynų, pasakoja etnologai.
Tradicinis šv. Kalėdų stalas
Seniau ant kalėdinio stalo būdavo didžiulė patiekalų įvairovė, tačiau paragauti visų patiekalų priimtina po labai nedaug. Dažnai ant jo būdavo galima pamatyti miške spąstais pagautą zuikį, šerno kepsnius ar putpeles.
„Populiariausias Kalėdų stalo patiekalas buvo kiauliena, iš jos gaminami įvairūs paštetai, vyniotiniai, valgomos kepenėlės. Be kiaulienos, ant stalo puikuodavosi vištos, naminės antys ir žąsys“, – pasakoja „Baltic Foods“ mėsos pramonės ekspertai.
Labai populiaru per Kalėdas patiekti išpuoštą šaltieną, kurią vaikai vadindavo mėsos tortu. Ant šaltienos dugno išdėliojamos išraižytos morkos, žirniai, petražolės, kurios išvertus šaltieną ant lėkštė tapdavo „mėsos torto“ papuošimu.
Neįsivaizduodavo lietuviai savo Kalėdų stalo ir be miško gėrybių: spanguolių kisieliaus, taip pat be aguonpienio ar medumi saldinto vandens. Desertui ant stalo buvo galima išvysti kepinių su riešutais, vėliau su cinamonu, marcipanu ir, žinoma, aguonomis. Pavyzdžiui, aguonų vyniotinis, dar ir dabar dažnoje šeimoje puošia šv. Kalėdų stalą.
Lietuviškos tradicijos ir šiais laikais išlaikė stiprų pamatą ir niekur nedingo. Kad ir juodą duoną valgyt, bet savo tėvynėj, byloja lietuvių liaudies išmintis. Labai dažna šeima sėda prie šv. Kūčių stalo, skanauja tradicinius patiekalus ir įsigilina į šventės prasmę. Tačiau Kalėdos nemažai pakito, ant stalo dažniau puikuojasi didelis kalakutas, vištiena, įvairūs saldumynai.
