Šiai veido priemonei skiriame ypatingą dėmesį, tačiau lietuviškos kosmetikos gamintoja tikina: ji visiškai nereikalinga

Indrė Urbanavičienė kosmetikos pasaulyje, galima sakyti, atsidūrė per smalsumą. Prieš 15 metų susidomėjusi kosmetikos gaminių sudėtimi moteris liko nusivylusi, kai suprato, kad šiose galima rasti įvairiausių sudėtinių dalių, kurių odai visai nereikia. Neradusi veido priežiūrai skirtų gaminių, už kuriuos norėtų mokėti pinigus ir kuriems patikėtų savo odą, moteris nutarė pati juos sukurti. Planai buvo itin ambicingi, mat tuo metu Lietuvoje mažų kosmetikos gamintojų dar nebuvo. Su „Driu Beauty“ kosmetikos kūrėja, kelių knygų apie mokslu paremtą grožio filosofiją autore, lektore Indre Urbanavičiene kalbuosi ne tik apie tai, kas svarbu siekiant džiaugtis šviesia, spindinčia oda, bet ir kokių kosmetikos gaminių reikėtų atsisakyti.

– Papasakokite, kaip jūs, baigusi tarptautinio verslo studijas, atsidūrėte grožio pasaulyje?

– Gal prieš 15 metų atėjo mada skaityti maisto produktų sudėtis, o aš greta to pradėjau domėtis ir kosmetikos gaminių sudėtimis. Tai mane įtraukė, buvo labai įdomu – matyt, tai man buvo skirta daryti. Skaičiau, vis daugiau informacijos ieškojau, o kai jau žinių turėjau pakankamai, nutariau išsirinkti kosmetikos priemonę, tokią, kokia ji, mano suvokimu, turėtų būti.

Deja, turiu pripažinti, labai nusivyliau. Čia turbūt kaip ir su maistu – pradedi skaityti ir tik tada pamatai, kiek ten visko yra. Pamačiau, kokia prasta situacija. Ir tada galvoje kilo toks retorinis klausimas: o gal reikėtų pagaminti savo kosmetiką?