Dieną – darbas parduotuvėje, vakare – tinklaraštis

Baigusi studijas ir atsikrausčiusi gyventi į Vilnių, Kristina pradėjo savarankišką gyvenimą, atsirado poreikis gaminti maistą sau ir draugui. Vilniuje Kristina dirbo parduotuvės vadove – kartu su tėčiu puoselėjo šeimos verslą.

„Mano darbas buvo visiškai nesusijęs su maisto gaminimu. Gyvenau įprastą gyvenimą, įprastu ritmu, dirbau nuo 8 iki 17 valandos“, – sako ji.

Tiesa, vadovės pozicija Kristinos nežavėjo, neretai ji pasijusdavo esanti ne savo vietoje ir svajodavo atrasti savo tikrąjį pašaukimą. Dar dirbdama parduotuvėje, mergina vis dažniau gamindavo maistą, pradėjo domėtis kulinarijos pasauliu – žiūrėjo laidas, skaitė receptus, eksperimentuodavo virtuvėje. Pamažu poreikis gaminti virto į pomėgį, kuris paskatino susikurti maisto tinklaraštį „Ant medinės lentelės“ ir dalintis idėjomis su kitais.
Tuo metu Kristina gyveno dvigubą gyvenimą. Dieną ji buvo parduotuvės vadovė, o vakarais ir savaitgaliais – maisto tinklaraštininkė. Ilgainiui merginos kuriamu turiniu domėjosi vis daugiau žmonių, o ji pati juto vis didesnį norą eksperimentuoti virtuvėje.

„Puikiai prisimenu tą lūžio tašką, kai supratau, kad negaliu dirbti šio darbo. Kai dirbau parduotuvės vadove, į darbo pokalbį atėjo vaikinas. Pamenu, kad kalbėjomės apie jo stiprybes ir silpnybes, o aš pagavau save galvojant, kokioje lėkštėje aš šiandien patieksiu bulves. Supratau, kad mano mintys yra visiškai kitur, nei turėtų būti“, – pasakoja maisto tinklaraštininkė.
Išėjusi iš širdžiai nemielo darbo, mergina pradėjo dairytis naujojo, tik šįkart – maisto gamybos pasaulyje. „Parašiau savo tuometinei dievaitei Beatai Nicholson, kad noriu dirbti pas ją. Taip atsidūriau jos restorano komandoje. Kiek vėliau pakeičiau darbą ir tapau restorano marketingo vadove. Šiame darbe pasisėmiau daugiau socialinių tinklų įgūdžių, kurie pravertė kuriant maisto tinklaraštį“, – sako Kristina.

Dirbdama šiuos darbus, mergina laisvu laiku ir toliau kūrė turinį savo tinklaraščiui, kurio auditorija vis augo. Galų gale Kristina suprato, kad atlikti kokybiškai du darbus – sudėtinga, tad atėjo metas pasirinkti.
„Pasirinkau toliau plėtoti savo maisto tinklaraštį – pradėjo atsirasti pirmieji reklamos pasiūlymai, receptų kūrimai, bendradarbiavimai. Galiu pasakyti, kad nuo tos dienos, kai pradėjau dirbti sau, neturėjau nė vieno finansiškai nenaudingo mėnesio. Kai pilnai atsiduodi mylimai veiklai, tos galimybės pačios ateina“, – džiaugiasi pašnekovė.

Kristinos mityboje nėra vietos kraštutinumams

Aštuoneri metai maisto pasaulyje spėjo išryškinti stipriąją Kristinos pusę, kuri, anot jos, yra pietų ir vakarienės gamyba.

„Mano tikslas yra palengvinti žmogui galvos skausmą, atsakant į klausimą, ką šiandien gaminti vakarienei. Todėl mano receptuose vyrauja sriubos, salotos, karšti patiekalai – tiek veganiški, tiek mėsiški. Žinoma, gaminu ir įvairius užkandžius, ir desertus, bet tai jau nėra mano stiprioji pusė. Tarkime kepinius ir tortus aš dažniausiai gaminu atsivertusi kažkieno kito receptą“, – pasakoja maisto tinklaraštininkė.

Kristina sako, kad savo mitybą ji siekia daryti laimingą, o laiminga mityba tinklaraštininkė vadina balansą, kuriame nėra vietos kraštutinumams.
„Mano mityboje sveikumas yra kuriamas tokiais dalykais kaip protingas produktų pasirinkimas, tinkamas aliejus, geri prieskoniai, daugiau daržovių, o ne tokiais kraštutinumais kaip išvirta vištiena, išgarinti brokoliai ir su ašaromis akyse tą beskonybę valgyti. Stengiuosi viską sau leisti ir nematau bėdos, jeigu į salotas įmaišysiu šaukštelį majonezo vardan gero skonio, arba į blynus įdėsiu šaukštą cukraus“, – akcentuoja mergina.

Kristina stengiasi vadovautis 80/20 taisykle – tai reiškia, kad 80 proc. valgymų stengtis, kad jie būtų kuo maistingesni, su kuo daugiau daržovių, o 20 proc. gali būti pica ar kažkas, ko labai norisi.
„Draudimai mityboje nieko gero nežada. Jeigu labai daug sau drausi, bet kažko labai norėsi, tai galiausiai pasibaigs taip, kad suvalgysi 3 pakelius bulvių traškučių ar šokoladų. Geriau suvalgyti maistingą, daržovių gausią vakarienę ir šokolado eilutę desertui, jeigu labai to norisi“, – pabrėžia pašnekovė.

Receptų knyga – būdas įprasminti savo veiklą

Šiai dienai Kristina yra išleidusi 3 savo receptų knygas, tačiau prisimindama pirmosios knygos rašymo procesą, tinklaraštininkė neslepia – buvo sudėtinga. Leidykla ragino Kristiną išleisti knygą kurį laiką, tačiau ji jautė, kad dar nėra tam pasiruošusi.

„Jaučiau, kad turiu tam pribręsti, užaugti, visgi tai yra didelis darbas. Tikriausiai kiekvienam maisto turinį kuriančiam žmogui yra noras išleisti knygą bent vieną kartą gyvenime – čia iš tos serijos, kaip pastatyti namą, pasodinti medį ir užauginti sūnų“, – aiškina pašnekovė.

Kristina sako, kad knyga yra tarsi išliekamoji vertė, nes turinys socialiniuose tinkluose gali bet kada dingti.

„Knygą galima ir anūkams parodyti, ir pačiam paimti į rankas – pavartyti, prisiminti karjeros pasiekimus. O ir daugumai žmonių, kurie gamina maistą, daug mieliau yra rankose laikyti receptų knygą, pasidėti ją ant stalo ir žvilgtelėti, negu žiūrėti į ekraną“, – sako tinklaraštininkė.

Pirmoji Kristinos išleista receptų knyga, anot jos, buvo parašyta dėl savęs, kaip būdas įprasminti savo veiklą, o antroji ir trečioji – dėl skaitytojų, kurie laukė ir prašė pratęsimo. „Ant medinės lentelės“ knygos autorė tvirtina, kad parašyti knygą – didelė laiko investicija. Į šį darbą Kristina investuoja nuo pusantrų iki dviejų metų laiko.

„Stengiuosi tai daryti neskubėdama, nes tik tokiu atveju knyga gali būti išjausta, atidirbta iki detalių, o receptai atrenkami tik patys geriausi. Savo knygoje stengiausi apgalvoti visus receptus, kad jie būtų kuo plačiau panaudojami, įvairioms žmonių grupėms. Prie kiekvieno recepto yra išskirta, kaip tą patiekalą pagaminti augaline versija, be glitimo, be pieno, alergiškiems ar laktozės netoleruojantiems žmonėms“, – pasakoja maisto mylėtoja.
Kristinos knygoje yra ir garnyrų skyrius, o prie kiekvieno patiekalo parašyta, kuris garnyras šiam patiekalui tinka labiausiai. Knygoje sudaryti ir savaitės meniu planai iš pateiktų receptų, pagalvota ir apie tai, kad kai kurie produktai pasikartotų, o pirkinių krepšelis būtų pigesnis.

K. Pišniukaitė-Šimkienė dalijasi rudenišku receptu iš savo knygos:
Cukinijų canneloni su rikota

Porcijos: 3
Gamybos trukmė: 45 min

Reikės:

• 1 nedidelės cukinijos
• Aliejaus kepimui
• 400 g maltos jautienos
• 2 skiltelių česnako
• 1/2 a. š. druskos
• 1/4 a. š. maltų juodųjų pipirų
• 1 a. š. maltos paprikos
• 1 a. š. česnako miltelių
• 1/2 a. š. džiovinto raudonėlio
• 1/2 a. š. džiovinto baziliko
• 1 skardinės (400 g) smulkintų pomidorų savo sultyse
• 200 g rikotos
• 50 g fermentinio sūrio
• 1 mocarelos rutuliuko
• Šviežio baziliko | Patiekimui

Gaminame:

1. Cukinijas daržovių skustuku supjaustome plonomis juostelėmis, dedame ant popierinių rankšluosčių, lengvai pabarstome druska ir paliekame, kol gaminsime mėsos padažą. Tokiu būdu cukinija išleis vandenį, todėl patiekale nebus tokia vandeninga, tekstūra bus malonesnė, traškesnė.
2. Keptuvėje įkaitiname aliejų, dedame maltą jautieną ir iškepame. Tuomet įtarkuojame česnaką, suberiame visus prieskonius ir maišydami pakepiname dar porą minučių.
3. Į keptuvę supilame pomidorus, išmaišome. Paragaujame ir jei trūksta, pridedame druskos ir pipirų.
4. Sumažiname kaitrą, kad padažas vos burbuliuotų ir troškiname apie 10 minučių, kol padažas sutirštės.
5. Cukinijų juosteles papildomai nusausiname popieriniu rankšluosčiu.
6. Indelyje sumaišome rikotą su tarkuotu fermentiniu sūriu.
7. Šalia sudedame po dvi cukinijos juosteles, ant jų dedame po šaukštą rikotos įdaro ir susukame.
8. Cukinijų ir rikotos suktinukus guldome į mėsos padažą, tarpuose išdėliojame plėšytą mocarelą.
9. Perkeliame keptuvę į orkaitę ir kepame 200 laipsnių orkaitėje 15 minučių.
10. Patiekiant pabarstome šviežio baziliko lapeliais ar kitomis žolelėmis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją