Išskirtinius tortus kepanti Monika dėl kylančių produktų kainų dejuoti nenori: už kokybę žmonės sutinka mokėti

Vilnietė Monika Jurgelevičienė yra diplomuota kūno rengimo specialistė, tačiau pagal šią profesiją nedirbo nė dienos. Gimus pirmai dukrai sukūrė verslą ir plėtojo tiek, kad jau pačiai darėsi sunku viską aprėpti. Na o šį pardavusi nutarė atsiduoti tam, kas visą gyvenimą patiko labiausiai – kepti saldumynus.

Verslams – vaikų vardai

„Skaniausias tortas, kokį kada nors teko ragauti“, „taip dailiai atrodo, kad net nesinori valgyti“, „skaniausi tortai visoje Lietuvoje“ – tokius ir panašius atsiliepimus galima rasti „Ugnius kepa“ puslapyje.

Tai vilnietės Monikos Jurgelevičienės pavasarį įkurtas prekinis ženklas. „Norėdama jums atsakyti į klausimą, kodėl toks pavadinimas, pasakojimą turiu pradėti iš toliau. Prieš devynerius metus gimus dukrai, kai šalyje atsirado euras, finansinė šeimos situacija buvo nekokia. Galvojau, kaip prasimanyti pinigų, ir nutariau siūti minkštus žaislus. Dukters vardas Goda, tad pirmąjį savo verslą ir pavadinau „GoDi Deco“, – pasakoja 34 m. Monika, auginanti ir dvejų metų sūnų Ugnių.

Ilgainiui greta žaislų atsirado vaikiški drabužėliai, aksesuarai, o vėliau – ir odinės kuprinės, kiti gaminiai. Ir viską Monika gamino savo rankomis. Vis tik laikui bėgant moteris suprato, kad sveikata neleidžia užsiimti fiziškai nelengva veikla, tad ėmė ieškoti alternatyvų, kuo užsiimti, o savo verslą perleido kitiems.

„Visada mėgau kepti. Juokauju, kad kotletų kepti nemoku, o saldumynus – tik duokit! Ir man sekėsi tai daryti. Visada šeimos šventėms tortus užsakydavau pas sostinėje esančią konditerę ir kartą paklausiau, ar ji nepagamins man prancūziško skanėsto. Tačiau ji tokių negamino, tad nutariau pati išsikepti“, – atsimena pašnekovė.

Idėjų netrūksta

Prancūziško torto gamybai Monika ruošėsi pusę metų: ieškojo informacijos, dairėsi receptų ir inventoriaus. Galiausiai praėjusių metų spalį sūnaus gimtadienio šventei iškepė pirmąjį prancūzišką tortą. Aplinkiniai neslėpė susižavėjimo, ragavo ir aikčiojo, o tai moteriai įkvėpė dar didesnį norą juos kepti ir lyg patvirtino, kad pasirinko teisingą kryptį. Neilgai trukus draugai vienas per kitą ėmė prašyti torto savo šventėms.

Naujajam verslui šįkart Monika „pasiskolino“ sūnaus vardą – atsirado „Ugnius kepa“. Vilniaus priemiestyje gyvenančios šeimos name viename kambaryje įrengė atskirą virtuvę ir kepa. Tiesa, šypteli, dažniausiai tai nutinka naktimis, kai vaikai užmiega ir moteris turi laiko ramiam darbui.

Savo gaminių nuotraukomis Jurgelevičienė dalijasi per socialinius tinklus ir taip plečia ne tik sekėjų, bet ir valgytojų ratą. Dažnai sulaukia užsakovų, kurie Monikos tortų nematę, bet apie juos girdėjo iš draugų ar pažįstamų. Dažniausiai desertai užsakomi gimtadieniams, šeimos šventėms, o kartais įvairių skonių pyragaičių ar spurgyčių rinkinį žmonės užsisako tiesiog savaitgaliui. Purūs lyg debesėliai desertai yra biskvitiniai kepiniai su įvairiais įdarais – vaisių, riešutų, šokolado skonio. Šių prancūziškų desertų gamyba, pasakoja Monika, nėra paprasta, ją sudaro penki etapai ir dažnai du vaikus auginančiai Monikai prireikia paros.

Klientai ieško vyro

Jei pirmąjį tortą kepė pagal internete rastą receptą, dabar jau moteris sukūrė savus ir, tikina, pas kitą konditerį tokio pat skonio deserto nerasite. Populiariausi: pistacijų ir aviečių arba braškių, kokosinis-mangų su pasiflora ir kiti.

„Man širdį glosto, kai parašo, kad pirmą kartą gyvenime nuo stalo dingo visas tortas, nieko nereikėjo išmesti“, – sako Monika, neslepianti, kad geri atsiliepimai (prastų nebuvo nė vieno) yra stimulas judėti pirmyn.

Pasiteiravus, kaip verslui atsilieps pabrangę maisto produktai, Monika neslepia: ši tema labai skaudi, tačiau dejuoti neketinanti. Juolab keisti produktus prastesniais – nukentėtų gaminio kokybė, skonis, galiausiai ir prekinio ženklo patikimumas.

„O kalbant apie ateitį norėčiau sulaukti tokio laiko, kai žmogus, perskaitęs „Ugnius kepa“, nepagalvotų „o, kaip fainai, vyras kepa“, o sakytų: „taip, žinau, ten labai skanu“, – juokiasi Monika ir tikina, kad nemažai užsakovų, atvykusių atsiimti desertų, būna įsitikinę, kad juos kepa Monikos vyras.