Kaip rodo moksliniai tyrimai ir ekspertų įžvalgos, lietuviškų ir importuojamų produktų kokybė išties neretai skiriasi.

Daugiausia pažeidimų – pieno produktuose iš Lenkijos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba reguliariai tikrina importuojamų maisto produktų kokybę. Prieš kelerius metus įstaiga pasidalino daugiau detalių apie dažniausius pažeidimus įvežamuose pieno produktuose.

Tuomet daugiausia fiksuoti ženklinimo nusižengimai, tačiau pasitaikė ir rimtesnių pažeidimų – pavyzdžiui, importuojamuose pieno produktuose buvo nustatytas per didelis enterobakterijų kiekis. Tai rodo, kad tinkamai nesilaikyta higienos reikalavimų arba buvo užteršta gamybos linija.
Anot tuometinio tarnybos vadovo Jono Miliaus, lenkiškų pieno produktų kokybės pažeidimai nustatyti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Čia nusižengimų sąrašas dar ilgesnis – maisto gaminiuose aptikta žiurknuodžių granulių, antibiotikų bei patogeninių organizmų.

Kokybės skirtumus pagrindžia ir tyrimai

„Lietuvos ryto“ teigimu, šiemet Lietuvoje buvo atliktas pieno kokybinių savybių tyrimas – lyginti 32 prekės ženklų, kuriuos galima įsigyti Lietuvos parduotuvėse, produktai. Tirta ir lietuviška, ir importuojama produkcija.

Mokslininkai didžiausią dėmesį skyrė išrūginių baltymų kiekiui. Tai – vertingiausia pieno sudėtinė dalis, kurioje gausu žmogaus organizmui itin naudingų aminorūgščių. Visgi, šie baltymai yra jautrūs temperatūrai – kai pienas pasterizuojamas aukštoje temperatūroje, prasideda denatūracijos procesas. Jo metu išrūgų baltymai ima keisti savo struktūrą ir praranda biologinę vertę.

Pagal šį kriterijų aukščiausiai buvo įvertintas „Pieno žvaigždžių“ gaminamas „Dvaro“ pienas. Kai kurių prekės ženklų piene išrūgų baltymų buvo net šešis kartus mažiau, pasitaikė ir tokių, kuriuose apskritai neaptikta nedenatūruotų vertingųjų baltymų.

Mėsa pigi, bet nekokybiška

Vis daugiau prekybos tinklų skelbia, kad jų parduotuvėse dominuoja lietuviška mėsa, tačiau Lietuvos pirkėjus vis dar pasiekia ir importuojama produkcija, tame tarpe ir lenkiška.

„Lietuvos ryto“ kalbintas Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzinas teigė, kad lenkiška mėsa yra pigesnė, tačiau tai nereiškia, kad ji yra geresnė.

„Mūsų gamintojų į rinką tiekiama vištiena atitinka aukštus, Skandinavijoje įprastus kokybės standartus. Reikia suprasti ir tai, kad Lietuvoje dažnai remiamasi uždara gamybos grandine, kai gamintojas atsako už visus jos etapus, įskaitant ir paukščių auginimą. O Lenkijos paukštienos ūkiai yra decentralizuoti – dalis įmonių mėsą tik perdirba, bet jos neaugina. Taigi tokie perdirbėjai negali užtikrinti atsekamumo, o už siūlomų sąlyginai mažesnių kainų dažnai slypi prastesnės paukščių auginimo ir jų mėsos apdorojimo sąlygos“, – „Lietuvos rytui“ dėstė G. Kauzonas.

Lietuvos gamintojai turi dar vieną didelį pranašumą – trumpesnę tiekimo gandinę. Pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, lietuviška mėsa yra šviežesnė.

„Vietinių gamintojų produkcija parduotuvių lentynas pasiekia per trumpiausią laiką, tad ji yra šviežiausia, patyrusi mažiau aplinkos sąlygų pokyčių. Pavyzdžiui, kai kuriuose paukštynuose broileriai pradedami ruošti 2 val. nakties, kad išaušus dienai šviežia paukštiena atsidurtų parduotuvių lentynose“, – pranešime žiniasklaidai teigė O. Suchočeva.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt