Vilniuje ir kituose šalies miestuose vis dažniau galima pamatyti maistu prekiaujančius mobilius furgonėlius, juose vyrauja vakarietiški valgiai – dešrainiai, mėsainiai, vafliai. Kulinaras Alfas Ivanauskas taip pat pastebi, kad dauguma verslininkų prekiauja kitose šalyse įprastais patiekalais, o tradicinių lietuviškų patiekalų rasti sunku.
„Jeigu nori būti madingas, turbūt reikėtų pagalvoti apie savo originalią idėją, kad tiek ir lietuvis, esantis čia, Lietuvoje, tiek užsienietis, atvažiavęs į Lietuvą, būtent ieškotų to produkto. Mes nesaugom tam tikrų tradicijų, arba nenorime tobulinti patiekalo, todėl gatvės maisto idėjos, kurios šiandien, tarkim, yra Kopenhagoje, kitais metais atsiranda pas mus Lietuvoj“, – pavyzdį pateikė kulinaras.
Vis dėlto gatvės maisto furgonėliuose pamažu pradedama prekiauti ir tradiciniais šalies patiekalais. Jau kelerius metus Augustas Mackevičius prekiauja gatvėje kiek neįprastu maistu – cepelinais. Tai, pasak jo, žiemos maistas, o jo furgonėlis sulaukia vis didesnio dėmesio. Augustas sako, per dieną vidutiniškai parduodantis apie 100 cepelinų.
Kulinaro A. Ivanausko manymu, maisto furgonėlių populiarumas dar labiau augtų, jei jie turėtų nuolatinę vietą, kurioje be jokių kliūčių prekiauti galėtų neribotą laiką. Tačiau, pagal savivaldybės taisykles, mobilioji prekyba miesto gatvėse vienoje vietoje gali būti vykdoma ne ilgiau nei valandą. Vis dėlto yra specialių vietų, kur galima stovėti ir prekiauti ilgesnį laiką, tačiau tam reikalingi leidimai.
Daugiau apie gatvės maistą Lietuvoje – Indrės Šlikaitės reportaže.
